Grybai garsėja ne tik dideliu baltymų kiekiu. Beveik visose valgomose rūšyse gausu provitamino A (karotino), vitaminų C, D ir PP. Be to, pastarųjų grybuose yra tiek pat, kiek mielėse ar jautienos kepenyse. Bet būtent šis vitaminas normalizuoja skrandžio funkcijas ir kepenų būklę, gerina kasos veiklą. Grybuose ir B grupės vitaminų gausu, o tai padeda stiprinti nervų sistemą, gerina regėjimą, odos ir gleivinių būklę.
Grybų mineralinė sudėtis taip pat toli gražu nėra prasta. Cinkas, manganas, varis, nikelis, kobaltas, chromas, jodas, molibdenas, fosforas ir natris – tai neišsamus grybuose esančių naudingų elementų sąrašas. Juose taip pat yra daug kalio, kuris palaiko kraujotakos sistemą ir skatina medžiagų apykaitą. O dėl geležies atsargų grybų patiekalai turėtų tapti pagrindiniais tų, kurie kenčia nuo mažakraujystės (ypač daug šios medžiagos kiauliniuose grybuose).
Be kita ko, grybuose taip pat yra lecitino, kuris apsaugo nuo cholesterolio nusėdimo ant kraujagyslių sienelių. Be to, grybų lecitiną žmogaus organizmas pasisavina labai lengvai. Štai kodėl pievagrybiai ir voveraitės, baravykai ir baravykai pelnytai gali turėti drąsių kovotojų su ateroskleroze titulą.
Tiesa, visi aukščiau išvardinti „pliusai“ yra susiję su tik švieži grybai, nes terminis apdorojimas sunaikina didžiąją jų „naudingumo“ dalį. Taigi noras gauti naudos savo organizmui gali būti įgyvendintas tik naudojant dirbtinai užaugintus pievagrybius, kuriuos galima valgyti žalius, nesibaiminant dėl sveikatos.