Azoto trąšos
Pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje augalams reikia azoto – būtent jis atsakingas už augimą ir vystymąsi. Todėl šiuo metu sode ir darže reikalingos azoto trąšos. Bet jie skirtingi. Išsiaiškinkime, kokie tipai egzistuoja ir kaip juos naudoti.

Kas yra azoto trąšos

Tai yra trąšos, kuriose yra daug azoto(1). Tai gali būti vienintelė maistinė medžiaga arba kai kurios papildomos maistinės medžiagos, bet azotas bet kuriuo atveju vyrauja.

Kadangi azotas dirvožemyje yra labai judrus, augalams jo labai dažnai neužtenka. Todėl azoto trąšos yra vienos pagrindinių.

Azoto trąšų svarba

Azoto trąšos atlieka keletą svarbių funkcijų.

Padidinti augalų augimą. Azotas yra DNR, RNR ir baltymų dalis, tai yra, kiekvienoje „plytoje“, iš kurios pastatytas augalas, yra azoto. Jei azoto yra daug, augalai greitai priauga svorio.

Padidinti produktyvumą. Visuotinai pripažįstama, kad azotas yra atsakingas už augimą, fosforas – už žydėjimą, o kalis – už vaisius. Apskritai tai tiesa. Tačiau azotas taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant pasėlius: jis padidina ne tik ūglių ir lapų, bet ir gėlių bei vaisių dydį. Ir kuo didesnis vaisius, tuo didesnis derlius. Be to, šis elementas padidina ne tik daržovių ir vaisių dydį, bet ir jų kokybę. O azoto dėka dedami žiedpumpuriai. Kuo jų daugiau, tuo daugiau vaisių.

Gydo žaizdas ant medžių. Dažnai po genėjimo, ypač po stipraus, pjūvių ir įpjovimų vietos ilgai neužgyja. Dėl to sumažėja augalų atsparumas žiemai: stipriai genimi medžiai žiemą gali šiek tiek nušalti. O ant sušalusios medienos tuoj „atsisėda“ juodasis vėžys ir kitos ligos. Tai yra tada, kai nėra pakankamai azoto. Todėl po genėjimo sodas turi būti šeriamas azotu:

  • pirmasis tręšimas atliekamas balandžio mėnesį: 0,5 kibiro perpuvusio mėšlo arba 1 – 2 kg vištų mėšlo 1 kv.m prie kamieno apskritimo;
  • antrasis – birželio pradžioje: tos pačios trąšos tomis pačiomis dozėmis.

Vietoj organinių trąšų galite naudoti mineralines trąšas – amofoską arba amonio salietrą (pagal instrukciją).

Paspartinkite vaisių augimą. Taip atsitinka, kad obelys ar kriaušės sėdi svetainėje metų metus, aktyviai auga aukštyn ir žemyn, bet nenori žydėti. Praeina penkeri, septyneri, dešimt metų, o derliaus vis tiek nėra. Azoto trąšos padės ištaisyti situaciją. Norint pagreitinti obelų ir kriaušių žydėjimą, jas reikia tepti du kartus:

  • pirmasis – ūglių augimo pradžioje: 40 – 50 g jaunos obels kamieno ratui;
  • antrasis – iki ūglių augimo pabaigos (birželio pabaigoje): 80 – 120 g vienam kamieno ratui.

Tinkamas amonio nitratas arba karbamidas. Tačiau atminkite: tai labai didelė dozė ir tokio kiekio trąšų išberti į sausą žemę neįmanoma! Pirmiausia reikia laistyti, tada patręšti, o po to dar kartą laistyti.

Azoto trąšų rūšys ir pavadinimai

Azoto trąšos skirstomos į 2 grupes:

  • ekologiškas;
  • mineralinis.

Pirmajai grupei priklauso mėšlas ir jo dariniai (mulleino antpilas, humusas ir kt.). Tačiau mineralinės azoto trąšos savo ruožtu skirstomos į 4 grupes:

  • amidas (karbamidas);
  • amoniakas (amonio sulfatas, amonio chloridas, amonio karbonatas, amonio sulfidas);
  • amonio nitratas (amonio nitratas);
  • nitratas (natrio nitratas, kalcio nitratas, kalio nitratas).

Azoto trąšų naudojimas

Azoto trąšos, kaip taisyklė, naudojamos nuo ankstyvo pavasario iki liepos pabaigos – vėliau jų negalima tręšti, nes išprovokuoja žaliosios masės augimą, kuriai augalai išleidžia visas jėgas derliaus nenaudai. O medžiuose prie krūmų vėlyvas azoto panaudojimas atitolina ūglių augimą, jie nespėja subręsti, dėl to sumažėja medžių atsparumas šalčiui (2).

Išimtis – šviežias mėšlas. Jis naudojamas rudenį, nes yra labai koncentruotas ir gali nudeginti šaknis. O per žiemą iš dalies suyra ir tampa saugus augalams.

Azoto trąšos gali būti naudojamos kaip pagrindinės trąšos – tręšiamos pavasarį kasant, kaip viršutinis tręšimas vasarą – drėkinant, o kai kurios mineralinės – tręšiant lapus.

Azoto trąšų privalumai ir trūkumai

Azoto trąšos yra labai įvairios, kiekviena iš jų turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau yra ir bendrų dalykų.

Argumentai "už"

Gerai tirpsta vandenyje. Dauguma azoto trąšų lengvai tirpsta vandenyje, todėl jas galima naudoti kaip viršutinį tręšimą drėkinant arba kaip viršutinį tręšimą ant lapų purškiant lapus.

Juos augalai greitai pasisavina. Jų taikymo poveikis pasireiškia labai greitai – vos per kelias dienas.

Trūkumai

Jei azoto trąšos naudojamos teisingai, pagal instrukcijas, su jomis problemų nekyla. Bet jei augalai bus perpildyti azotu, pasekmės gali būti nemalonios.

Augalai penėja. Tai ypač pastebima ant vaisinių daržovių – agurkų, pomidorų ir kt. Jie eina į lapus, bet nėra vaisių. Taip pat nuriebina bulves – nesudaro gumbų.

Vaisiai, uogos ir daugiamečiai augalai šiek tiek užšąla. Jei antroje vasaros pusėje augalus permaitinote azotu, tikėtina, kad jie šiek tiek nušals. Net švelniomis žiemomis.

Žiemos atsparumo sumažėjimas yra susijęs su dideliu vandens kiekiu ūgliuose. Tad su azotu geriau nejuokauti – privalai laikytis ir dozių, ir terminų.

Vaisiai, gumbai ir svogūnėliai laikomi prasčiau. Perpildytos bulvės ir obuoliai ilgai negulės – greitai supūs.

Augalai yra jautresni ligoms ir kenkėjams. Jei sode yra du augalai – vienas tręštas pagal taisykles, o antrasis permaitintas, tai, pavyzdžiui, amarai ir miltligė pirmiausia užpuls permaitintą augalą.

Nitratai kaupiasi vaisiuose ir žalumynuose. Tai ypač aktualu, jei augalas neturi pakankamai šviesos. Pavyzdžiui, po medžiais sodinamos daržovės.

Beje, nitratai, kurie mus nuolat gąsdina, nėra tokie pavojingi. Daug pavojingesnis nei nitritas. Esant labai didelėms azoto dozėms, augaluose kaupiasi ir nitrozaminai, kurie yra kancerogenai.

Azoto trąšų naudojimas sode ir darže

Sode mineralinės azoto trąšos dažniausiai įterpiamos anksti pavasarį – prasidėjus pumpurų žydėjimui. Jei plotas po medžiais tuščias, ten tik žemė, tada jie tolygiai išbarstomi šalia stiebo apskritimais ir grėbliu įterpiami į dirvą. Jei po medžiais yra veja ar velėna, jie tiesiog išsibarstę po paviršių.

Sode mineralinėmis azoto trąšomis taip pat tręšiama pavasarį, aikštelės kasimui. Ateityje jie naudojami kaip užpilai – ištirpinami vandenyje ir laistomi ant daržovių. Arba jais purškiami lapai, jei augaluose pastebimi aiškūs azoto trūkumo požymiai.

Šviežias mėšlas tiek į sodą, tiek į daržą atvežamas rudenį kasti (išskyrus sodus su veja ar velėna – ten mėšlo nenaudoja). Humusą galima įpilti į duobutes prieš pat sodinimą arba naudoti kaip mulčią medžių ir krūmų lysvėms bei kamienams.

Svarbu atsiminti, kad azoto trąšos veiksmingiausios drėgnoje dirvoje(3).

Populiarūs klausimai ir atsakymai

Aptarėme populiariausius klausimus apie azoto trąšas agronomė-selekcininkė Svetlana Michailova.

Ar galima rudenį tręšti azotinėmis trąšomis?

Azoto trąšos labai judrios – lietaus ir tirpstančiu vandeniu greitai nuplaunamos į apatinius dirvožemio sluoksnius, o iš ten augalai jų negali gauti. Todėl rudenį azotinėmis trąšomis neberiama – tai beprasmis pratimas. Vienintelė išimtis – šviežias mėšlas – jam suirti reikia laiko, o tam dažniausiai užtenka žiemos.

Ar azoto trąšas galima naudoti kambariniams augalams?

Tai ne tik įmanoma – reikia, nes jie irgi auga, jiems taip pat reikia azoto. Tačiau čia svarbu pasirinkti tinkamas trąšas. Mineralinių geriau nenaudoti – jų dozės visada nurodomos dideliam plotui, ne mažiau kaip 1 kv.m, bet kaip šią dozę išversti į puodo tūrį? O viršijus dozę, šaknys gali nudegti.

 

Kambariniams augalams geriau naudoti skystas organines trąšas.

Ar tiesa, kad azoto trąšos kaupia nitratus?

Taip, nitratai yra azoto dariniai. Tačiau jos kaupiasi tik netinkamai panaudojus trąšas, pavyzdžiui, viršijant dozę.

 

Beje, daugelis vasarotojų mano, kad nitratai daržovėse ir vaisiuose kaupiasi tik tada, kai naudojamos mineralinės azoto trąšos. Tai netiesa – jie kaupiasi ir iš mėšlo ir dar dažniau.

Šaltiniai

  1. Kovalev ND, Atroshenko MD, Deconnor AV, Litvinenko AN Žemės ūkio ir augalininkystės pagrindai // M., Selkhozizdat, 1663 – 567 p.
  2. Rubin SS Vaisių ir uogų kultūrų trąšos // M., „Kolos“, 1974 – 224 p.
  3. Ulyanova MA, Vasilenko VI, Zvolinsky VP Azoto trąšų vaidmuo šiuolaikiniame žemės ūkyje // Mokslas, technologijos ir švietimas, 2016 https://cyberleninka.ru/article/n/rol-azotnyh-udobreniy-v-sovremennom-selskom-hozyaystve

Palikti atsakymą