Kas mums pirma? Atsakymas į šį klausimą išvalo mūsų mintis, supaprastina tvarkaraštį ir taupo laiką bei energiją. Tai suteikia mums galimybę daryti tai, kas mums tikrai vertinga.
Tatjanai 38 metai. Ji turi vyrą, du vaikus ir aiškią rutiną nuo rytinio žadintuvo iki vakarinių pamokų. „Neturiu kuo skųstis, – stebisi ji, – bet dažnai jaučiuosi pavargusi, susierzinusi ir kažkokia tuštuma. Atrodo, kažko svarbaus trūksta, bet aš nesuprantu, kas tai yra“.
Many men and women live against their will on autopilot, set up and programmed for them by others. Sometimes it’s because they said «no» to themselves, but more often than not it’s because they didn’t dare to say «yes».
Our personal life is no exception: over time, what we entered into a relationship for is overwritten by everyday life — everyday tasks and minor conflicts, so we are faced with the need to change something in relations with our loved ones. If we do not do this and continue to move “on the thumb”, then we lose strength and interest in life. Over time, this condition can turn into depression.
Laikas būti mėgėju
“Clients with a similar problem come to me more and more often,” says medical psychologist Sergey Malyukov. — And then, for starters, I propose to decide: what really pleases you? Then find out how this feeling appears, why at this moment. Maybe this is the realization of some of your quality or trait. And they just can be the thread that will return the taste of life. It would be nice to remember yourself in those periods when everything was in order, and to understand what activities, what relationships occupied most of my life. Ask yourself why it was important.»
Galite eiti priešingu keliu: izoliuokite tas veiklas ir santykius, kurie sukelia depresiją, nuobodulį, nepasitenkinimą, ir pabandykite išsiaiškinti, kas su jais negerai. Tačiau taip, anot psichologės, sunkesnis.
Tatjana kreipėsi į psichoterapeutą, ir jis pakvietė prisiminti, ką mėgo vaikystėje. „Iš pradžių niekas neatėjo į galvą, bet paskui supratau: nuėjau į dailės studiją! Mėgau piešti, bet pritrūko laiko, apleidau šią veiklą ir visai ją pamiršau. Po pokalbio ji nusprendė jį atnaujinti. Radusi laiko dailės mokyklai suaugusiems, Tatjana nustemba supratusi, kad visą šį laiką jai trūko kūrybiškumo.
Kai per gerai žinome taisykles ir reglamentus ir dirbame autopilotu, prarandame naujumo, netikėtumo ir jaudulio jausmą.
Kartais metų metus ignoruojame savo poreikius. Pomėgiai kartais atrodo nereikšmingi, palyginti su darbu ar šeimyninėmis pareigomis. Yra ir kitų priežasčių, kodėl atsisakome veiklos, kuri mums kažkada buvo svarbi.
“They cease to please when they become a routine and the original idea is blurred, for the sake of which we started doing this at all,” explains Sergey Malyukov. — If we talk about a hobby or work, then this can be when we are pressured by too many ideas about how to do it right. For example, ideas that you need to achieve certain success by a certain date, use specific techniques, compare yourself with others. Such «external» installations over time obscure the essence of our business.
Per didelis profesionalumas taip pat gali lemti tokį rezultatą: per gerai išmanydami taisykles ir normas bei veikdami autopilotu, prarandame naujumo, netikėtumo ir jaudulio jausmą. Iš kur susidomėjimas ir džiaugsmas? Išeitis – išmokti naujų dalykų, pabandyti daryti kažką kitaip ar kitaip. Prisiminkite, ką reiškia būti mėgėju. Ir vėl leisk sau klysti.
Ne viskas kontroliuojama
„Nežinau, ko noriu, nejaučiu, kad man tai gerai“... Tokia būsena gali būti didelio nuovargio, išsekimo pasekmė. Tada mums reikia apgalvoto ir visiško poilsio. Tačiau kartais savo prioritetų nežinojimas iš tikrųjų yra atmetimas, už kurio slypi nesąmoninga nesėkmės baimė. Jo šaknys siekia vaikystę, kai griežti tėvai reikalavo skubiai išspręsti penketui iškeltas užduotis.
Vienintelė galima pasyvaus protesto prieš bekompromisį tėvų požiūrį forma – apsisprendimas neapsispręsti ir nesirinkti. Be to, atsisakydami pabrėžti, išlaikome visagalybės ir situacijos kontrolės iliuziją. Jeigu nepasirinksime, tai ir nepatirsime pralaimėjimo.
Turime pripažinti savo teisę klysti ir būti netobuliems. Tada nesėkmė nebebus bauginantis nesėkmės ženklas.
But such unawareness is associated with being stuck in the complex of the eternal youth (puer aeternus) and is fraught with a stop on the path of personal development. As Jung wrote, if we are not aware of the inner content of our psyche, it begins to influence us from the outside and becomes our destiny. In other words, life will again and again “toss” us with repetitive situations that require the ability to choose — until we take responsibility for it.
Kad tai įvyktų, turime pripažinti savo teisę būti neteisingiems ir netobuliems. Tada nesėkmės nustos būti bauginančiu nesėkmės ženklu ir taps tik dalimi judėjimo keliu, kurį mums pasirenka ne visuomenė, ne modernumas ir net ne artimieji, o tik mes patys.
„Mes galime nustatyti, kas mums tikrai svarbu, stebėdami, kiek į tą ar kitą veiklą investuoti veiksmai suteikia energijos ir išteklių“, – sako analitinė psichologė Elena Arie. „O pastarieji, savo ruožtu, leidžia efektyviau apdoroti nerimą, gėdą, kaltę ir kitus jausmus, trukdančius susikaupti siekiant tikslų. Žinodami, kas mums svarbu, suprasime, kokia yra mūsų stiprybė.