Turinys
Nerimą keliančių naujienų atakos iš visų pusių. Informacinė erdvė perkrauta bauginančia medžiaga apie pandemiją. Mūsų išmatuotas gyvenimas staiga virto nelaimės filmo scenarijumi. Bet ar viskas taip baisu, kaip mes manome? O gal tiesiog panikuojame? Tai išsiaiškinti padės neurologas ir psichoterapeutas Robertas Arušanovas.
Giliai įkvėpkime, tada lėtai iškvėpkime ir pabandykime racionaliai priartėti prie klausimo – iš kur iš tikrųjų kilo panika ir ar verta kaskart atnaujinus naujienų srautą drebėti iš baimės?
„Bandos“ jausmas yra užkrečiamas
Žmogus linkęs pasiduoti bandos mentalitetui, ne išimtis ir bendra panika. Pirma, įsijungia savisaugos instinktas. Esame saugesni grupėje nei vieni. Antra, minioje mažesnė asmeninė atsakomybė už tai, kas vyksta.
Fizikoje yra „indukcijos“ sąvoka: vienas įkrautas kūnas perduoda sužadinimą kitiems kūnams. Jei neįkrauta dalelė yra tarp įmagnetintų ar elektrifikuotų, tada jai perduodamas sužadinimas.
Fizikos dėsniai galioja ir visuomenei. Esame „psichologinės indukcijos“ būsenoje: panikuojantys „krauna“ kitus, o jie savo ruožtu perduoda „užkrovimą“. Galiausiai emocinė įtampa pasklinda ir užvaldo visus.
Užkrečiamumą lemia ir tai, kad panikuojantys (induktoriai) ir jų „įkraunami“ (gavėjai) kažkuriuo metu keičiasi vietomis ir toliau, kaip tinklinį, perduoda panikos krūvį vienas kitam. Šį procesą labai sunku sustabdyti.
"Visi bėgo, o aš bėgau..."
Panika yra nesąmoninga tikros ar numanomos grėsmės baimė. Būtent jis trukdo mums mąstyti objektyviai ir stumia į nesąmoningus veiksmus.
Dabar daroma viskas, kad virusas būtų sustabdytas: uždaromos šalių sienos, įstaigose skelbiamas karantinas, dalis žmonių yra „namų izoliacijoje“. Kažkodėl per ankstesnes epidemijas tokių priemonių nesilaikėme.
Koronavirusas: atsargumo priemonės ar psichinis užtemimas?
Todėl kai kurie pradeda galvoti, kad atėjo pasaulio pabaiga. Žmonės išbando tai, ką išgirsta, ir skaito: „Ką valgysiu, jei man bus uždrausta išeiti iš namų? Vadinamasis „panikos elgesys“ įjungia visą savisaugos instinkto galią. Minia bando išgyventi iš baimės. O maistas padeda jaustis gana saugiai: „Išeiti iš namų negalima, tai bent jau nebadausiu“.
Dėl to iš parduotuvių dingsta produktai, kurių galiojimo laikas yra ilgas: grikiai ir troškiniai, ryžiai, šaldyti pusgaminiai ir, žinoma, tualetinis popierius. Žmonės kaupia atsargas taip, tarsi gyventų karantine ilgus mėnesius ar net metus. Norint nusipirkti keliolika kiaušinių ar bananų, reikia apieškoti visus aplinkinius prekybos centrus, o viskas, kas užsakyta internetu, bus pristatyta ne anksčiau kaip po savaitės.
Panikos būsenoje elgesio kryptį ir formas lemia minia. Todėl visi bėga, o aš bėgu, visi perka — o man to reikia. Kadangi visi taip daro, vadinasi, taip teisinga.
Kodėl panika pavojinga
Savisaugos instinktas verčia mus kiekvieną kosintį ar čiaudintį žiūrėti kaip į potencialią grėsmę. Mūsų kovok arba bėk gynybos mechanizmas įsijungia, išprovokuodamas agresiją arba vengimą. Arba puolame tą, kuris mums grasina, arba slepiames. Panika sukelia konfliktus ir susirėmimus.
Be to, paūmėja ligos, kurios vienaip ar kitaip susijusios su baime — nerimo sutrikimai, fobijos. Pasunkėja neviltis, depresija, emocinis nestabilumas. Ir visa tai ypač stipriai veikia vaikus. Suaugusieji jiems yra pavyzdys. Vaikai kopijuoja savo emocijas. Visuomenės, o juo labiau mamos nerimas didina vaiko nerimą. Suaugusieji neturėtų to pamiršti.
Higiena, ramybė ir pozityvumas
Nustokite nuolat ieškoti baimių patvirtinimo, sugalvokite siaubingų pasekmių, nesibaikite savęs. Priimkime tai, ką girdime, blaiviai. Dažnai informacija pateikiama nevisiškai, iškreipta ir iškreipta.
Ieškokite teigiamų dalykų tame, kas šiuo metu vyksta su jumis. Pailsėkite, skaitykite, klausykite muzikos, darykite tai, kam anksčiau neturėjote laiko. Laikykitės asmeninės higienos taisyklių.
O jei stiprus nerimas, polinkis į panikos reakcijas, prislėgta nuotaika, neviltis, miego sutrikimai tęsiasi kelias dienas, kreipkitės į specialistus: psichiatrą, psichoterapeutą. Rūpinkitės savo psichine gerove.