Draudimas reikšti jausmus daro didelę žalą ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Kodėl pavojinga slopinti emocijas ir kaip susidoroti su stresu, pasakoja psichoterapeutas Artūras Čubarkinas, daugiau nei 30 metų sprendžiantis psichosomatines problemas.
Daugelis somatinių problemų yra pagrįstos klaidingomis nuostatomis ir elgesio modeliais. Kasdieniame gyvenime juokais juos vadiname „tarakonais galvoje“. Tokios idėjos su jau esamomis energijos sąnaudomis susidoroti su situacija sukelia neigiamas emocijas. O emocinis centras smegenyse savo anatomine struktūra dviem trečdaliais sutampa su autonominės nervų sistemos centru, kuris atsakingas už organų prisitaikymą prie kintančių išorinių ir vidinių sąlygų.
Neigiamų emocijų apkrautas vegetatyvinis centras nustoja tobulinti kūną, tada išsivysto vegetacinė disfunkcija. Be vegetacinės-kraujagyslinės distonijos, gali pasireikšti ir vegetatyvinė skrandžio, žarnyno, šlapimo pūslės ir tulžies pūslės distonija. Ši stadija, kai organas nepažeidžiamas, bet pastebimai trikdo pacientą, o tyrimai nieko neatskleidžia, vadinama organo funkcinio sutrikimo stadija.
Kuro į ugnį įpila baimės skalės emocijos (nuo susijaudinimo iki siaubo) dėl esamų simptomų, kurias lydi streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – išsiskyrimas. Ilgą laiką disfunkcinėje situacijoje buvęs organas po kurio laiko pradeda pažeisti, kas nustatoma tyrimo metu.
Yra ir kitas somatinės ligos formavimosi mechanizmas. Laukinio gyvūno elgesys ir emocinė reakcija gamtoje visada yra labai tiksli. Žmogus turi du filtrus: „teisinga-neteisinga“ ir „moralu-amoralu“. Taigi yra draudimas reikšti emocijas ir atlikti veiksmus, kurie peržengia sąlyginius individo rėmus. Norint neparodyti, esant filtrui-draudimui, jau biologiškai, automatiškai gimstančios emocijos, reikia suspausti kokį nors raumenį. Taip susidaro nervų ir raumenų spazmas, spaustukas.
Visuomenėje 70-80% atvejų galima būti tikram, o ne „teisingam“ ir susilaikančiam. Likusią dalį užgesina teigiamos emocijos
Paprasčiausia metafora, kurią siūlau savo pacientams, yra šakos, kuri kaupia ant savęs sniego gniūžtę, vaizdas. Sniego pusnys yra susikaupusių neigiamų emocijų krūvis. „Paskutinė snaigė“ yra provokuojanti priežastis esant dideliam sniego pusniui. Kur lūžta „šaka“? Silpnose vietose jie yra individualūs. Kaip padėti „filialui“? Strategiškai – būk lankstus, besikeičiantis. Taktiškai – reguliariai purtykite.
Todėl prevencinė sistema turi turėti 4-6 intensyvius emocinės įtampos malšinimo būdus, juos naudoti reguliariai nuo 3 iki 5 kartų per savaitę po 1-1,5 val., priklausomai nuo nugyvento laikotarpio intensyvumo, krizės buvimo. . Vidutiniu krūviu dirbantis raumuo paima iš kraujo adrenaliną ir jį sudegina.
Prevencija – tai ir maksimalus elgesio atvirumas bei natūralumas. Visuomenėje 70-80% atvejų galima būti tikram, o ne „teisingam“ ir susilaikančiam. Likusią dalį užgesina teigiamos emocijos. Be to, gamta mums davė vieną šansų dieną: jei susilaikei nuo viršininko – išeik ir išmesk, pirmą dieną prasidėjus įtampai emocijos lengvai praeis.
Sankt Peterburgo psichoterapijos mokykla nustatė dar vieną reikšmingą veiksnį, lemiantį „nervų“ ligą – aleksitimiją, tai yra nesugebėjimą pastebėti kūno emocinių ir kūno signalų. Aleksitiminis indeksas svyruoja nuo 20% (gera būklė) iki 70% signalų neatpažinimo arba iškraipymo.
Įsivaizduokite emocinės įtampos laipsnį žmogaus, kuris tikrovėje yra 70% dezorientuoto. Dešinysis pusrutulis (dešiniarankiams) yra atsakingas už emocijų atpažinimą (emocinis-vaizdinis mąstymas), o mūsų šiuolaikinis remiasi kairiuoju pusrutuliu (specifinis-logiškas, tikslingas mąstymas). Jis dažnai dezorientuojasi savo poreikiais, „noriu“! Šiuo atveju į kūną orientuota psichoterapija padeda sugrįžti „į save“, gyventi savo gyvenimą.