Turinys
Ypač įdomi lydekų žvejyba žiemą. Ši žuvis griebia taip stipriai, tarsi kabliukas būtų užkliuvęs už kibimo. Ir kaip ji skuba, bandydama išsivaduoti iš suktuko! Deda žvakes, įnirtingai siautėja ant niekučių, purto orą pramerkęs burną.
L. Sabanejevas rašė, kad ši žuvis puikiai kimba rudenį, tačiau artėjant žiemai kibimai tampa ne tokie aktyvūs. Tačiau šiais laikais žvejai tvirtina, kad net ir žiemą puikiai pagaunama su daugybe įrankių: masalu, masalu, kartais su masalu atsiduria ir vidutinio dydžio lydeka. Iš tiesų, žiemą, esant geram orui, ši žuvis aktyviai maitinasi, šiuo metu ji yra alkana ir nenustoja medžioti.
Todėl meškeriotojai naudojasi šiuo plėšriu žuvies instinktu ir gaudo jį ant gyvo masalo bei įvairių dirbtinių jaukų. Gaudyti šią aštriadantę ir gražią, šiek tiek krokodilą primenančią žuvį, skirta kantriems ir kantriems žvejams. Tačiau tokia žvejyba suteiks daug teigiamų įspūdžių, o adrenalinas iškris.
Sėkminga žiemos žvejyba
Žiemą lydekų paieška ir gaudymas
Poledinė lydekų žūklė žiemą – tai ne tik kibimas ir traukimas, bet pirmiausia plėšrūno paieška. O tai gana sunku, nes formuojantis ledui lydeka mėgsta keisti gyvenamąją vietą. Ji ieško vietų, kur būtų daug žuvies daiktų. Jei tam tikroje rezervuaro dalyje yra mažai mažų žuvų, lydeka ten neužsibūna.
Didelės ir mažos upės
Lydekų jie ieško žiopliuose ar įlankose prie kranto. Tokias zonas plėšrūnas mėgsta dėl to, kad vanduo ten šiltesnis. Viduržiemį didelėje upėje lydekos laikosi vieno ar dviejų metrų gylyje, o arčiau pavasario priartėja prie pakrantės.
Mažose upėse šio dantytojo plėšrūno ieškoma spygliuose, nendrių miškuose ar prie nukritusių vėjovartų. Žiemą lydekas geriau žvejoti ryte arba vakare, tačiau ši žuvis gaudoma ir dieną naktį. Dažnai atsitinka, kad rytinis zhoras virsta diena.
Ežerai ir tvenkiniai
Ežero ir tvenkinio lydekos elgesys skiriasi nuo upės giminės prigimties. Tvenkiniuose tvenkiniuose gyvenantys plėšrūnai nemėgsta plaukti didelių atstumų. Tvenkiniuose jų ieškoma lydekų takuose ir prie pat kranto augančių medžių šakniastiebiuose. Čia žuvims lengviau pasislėpti, kad žuvis būtų apsaugota.
Jei rezervuaro gylis yra tolygus, žuvies tam tikrose vietose nebus, o tai apsunkina žvejybą. Ežero lydekos dažnai eina į būrelius, laukdamos žuvies iš augalų pasalų. Žiemos plėšrūną taip pat galima rasti giliuose sąvartynuose, kuriuose gausu maisto. Patyrę žvejai dažniausiai tokius taškus suranda puikiai, tačiau pradedantiesiems tenka išmokti ieškoti lydekų takų.
Rezervuaras
Žiemos pradžioje tvenkinyje labiausiai pageidautina žvejoti lydekas. Be to, ant tokio rezervuaro gruodžio lydeka geriau įkanda mailius nei baublius. Gruodžio mėnesį tarp rezervuaro atkarpų tebėra gera srovė su gausia augmenija. O tokiose vietose daug smulkių žuvelių – plėšrūno maisto bazė.
Lydekos yra kvailos žuvys, todėl dažnai painioja metų laikus. Kai tik prasideda atšilimas, jai atrodo, kad prasideda pavasaris. Todėl tokiu metu šios žuvies įkandimas pastebimai pagerėja. Paprastai telkinyje gyvenančios lydekos neužsibūna pajūrio sekliame vandenyje, net jei tarp dumblių yra daug kuojų ir kitų smulkmenų. Tačiau atšilimo laikotarpiais ir ant pirmo ledo lydekas galima sugauti tokiose sekliose vietose, kuriose gausu snukių ir dumblių.
Tačiau prasidėjus labai šaltoms dienoms srovė čia pastebimai sumažėja, dumbliai pradeda pūti ir dėl to vandenyje atsiranda ūmus deguonies trūkumas. Todėl plėšrūnas palieka tokias rezervuaro vietas. Ji persikelia į dideles upes, kur pradeda medžioti raguotą.
Lydeka prie spąstų
Poledinė lydekų žvejyba žiemą
Lydekų žvejyba žiemą yra ir įdomi, ir iššūkių kupina. Žuvis žaisdama turi didelį pasipriešinimą, todėl reikmenys turi būti tvirti ir nenuleisti. Populiariausi žiemos reikmenys šiam plėšrūnui gaudyti yra zherlitsy. Žvejojamas gyvas masalas, kuris gaudomas masalu su plūde arba kinkiniu. Šio plėšrūno orlaidė susideda iš medinių šešių, ritės, stelažo, spyruoklės su pritvirtinta vėliava. Šių reikmenų komplektacijoje būtinai turi būti storas meškerės valas, volframo vadelis ir patikimas kabliukas gyvam masalui statyti.
Tokios žvejybos metu išgręžiamos kelios skylės, esančios maždaug penkių metrų atstumu viena nuo kitos. Turėtumėte išstudijuoti regioninius teisės aktus, taikomus žvejybai ant angų. Kadangi kai kuriuose Rusijos regionuose yra ribojamas vienam žvejui mėgėjui naudojamų žiemos angų skaičius.
Prieš montuodami orlaides, turėtumėte išsiaiškinti rezervuaro gylį. Norint uždėti gyvą masalą ant kabliuko ir atsukti ritę atgal, reikia išmatuoti masalo gylį. Norint iškelti mailius virš ežero ar upės dugno paviršiaus. Stovas pastatomas ant ledo, o skylė uždengiama sniegu, kad ją užmaskuotų.
Kai tik plėšrūnas įkanda, meškerė išvyniojama nuo ritės. Žvejas įkandimo signalą mato ištiesintos vėliavėlės pagalba. Lydekos kibimas turi būti greitas ir aštrus, kol lydeka ištrūks ir išsenka jos jėgos. Taigi, jis turi būti lėtai traukiamas į skylės paviršių.
Lydeka užkibo ant balansyro
Ką kandžioja lydeka? Lydekų žvejyba masalu, balansyru, barškučiu ir džigu
Žiemą lydekas sėkmingai gaudo žieminiais dirbtiniais masalais – spiningais, balansuotoju, rattlinu ir silikoniniais antgaliais. Ypač sėkmingai jie pagaunami ant pirmo ledo.
Prieš eidami žvejoti, apsirūpinkite įvairiausiais dirbtiniais masalais. O pačioje žūklėje reikėtų keisti spiningus, pasirenkant tokį, kuris tinka orui. Pavyzdžiui, kai ryškiai šviečia saulė, geriau dėti ryškius baublius, o niūriame danguje – išblukusią. Didžiausias efektas yra žvejyba spiningu su sklandžiais laidais su pauzių kūrimu. Pirmiausia reikia padaryti keletą skylių maždaug penkių ar šešių metrų atstumu viena nuo kitos.
Tada nuleiskite masalą į dugną, pakelkite trisdešimt ar keturiasdešimt centimetrų. Tada pristabdykite penkias sekundes ir vėl nuleiskite masalą. Kiekvienoje skylėje šis veiksmas turėtų būti atliktas maždaug aštuonis kartus, tada pereikite prie kitos skylės. Ir taip eik per visas skyles. Nepaisant lydekos neveiklumo šiuo laikotarpiu, jos traukimas turi būti gerai kontroliuojamas, sugeriantis žuvies smūgius. Žvejybos valas turi būti lėtai nuleidžiamas, nuvarant plėšrūną į skylę. Skylės paviršiuje šią žuvį reikia išgauti kabliuko pagalba.
Žvejyba ant balansyro – efektyvi ir įdomi pramoga žiemos tvenkinyje. Balansuotojas nuo spiningo skiriasi tuo, kad yra horizontaliai vandenyje, o kabliukai pritvirtinti prie dirbtinio masalo galvos ir uodegos. Žiemą lydekų gaudymas ant balansyro kažkuo panašus į žaibuojančias žuvis, tačiau yra nemažai skirtumų.
Skylių reikėtų padaryti daugiau. Žvejyba pradedama nuo pirmosios duobutės ir lėtai pereinama į paskutinę duobutę. Kiekvieną kartą nuleidžiant balansyrą į skylę, bet nepasiekiant dugno dirvožemio. Tada jums reikia mesti balansyrą dvidešimt centimetrų aukštyn ir vėl grįžti į pradinę padėtį. Tada pristabdykite ir, jei nėra kąsnio, pakartokite visus veiksmus dar kartą.
Rattlin Rappala
Rattlin
Rattlin yra plokščias skęstantis vobleris be ašmenų. Lydekų žūklė žiemą ant rattlino dar nėra tokia populiari kaip masalu ir masalais, tačiau tai taip pat labai jaudinantis užsiėmimas. Jaukai skiriasi svoriu ir spalva. Žiemą lydekoms geriausiai tinka XNUMX cm sidabriniai masalai. Bet jei žvejojama gerame gylyje, reikėtų pasiimti ryškesnių barškučių. Esant įprastam stulpeliui, barškutį reikia nuleisti arčiau dugno, tada meškerę švelniai pakelti dvidešimt centimetrų, kad barškutis žaistų vandenyje kuo tolygiau. Tokią lydekų žūklę gali net nepatyrę žvejai, nes žaidimas masalu gali išprovokuoti net pasyvią lydeką.
Silikoniniais dirbtiniais masalais gaudo ir lydekas, tarp kurių ypač populiarus džigas. Kelių pakopų džigo pagalba jie gaudo ir prie dugno, ir esant aukštesniam vandens lygiui. Žvejybos taktika yra tokia: reikia padaryti du ar tris ritės apsisukimus, tada padaryti dviejų ar trijų sekundžių pauzę, tada silikoninis masalas metamas aukštyn. Šie veiksmai kartojami daug kartų.
Įranga lydekų poledinei žūklei
Norint sėkmingai žvejoti lydekas, reikia ne tik pasirinkti tinkamą žūklės vietą ir pasiimti patrauklius masalus. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas įrangai, nes lydeka yra stipri ir didelė žuvis, o jai pagauti reikia gerų įgūdžių ir tvirtos įrangos.
Lydeka ir žieminė meškerė
Žieminė meškere
Lydekas jie žvejoja ilgesne nei trisdešimties centimetrų žiemine meškere. Strypas turi būti tvirtas ir be galvos. Bet jei žvejys ruošiasi gaudyti nedideles lydekas, tai vis tiek reikia dėti niūniuką. Valas turi būti monofilamentinis. Jo storis priklauso nuo žuvies, kurią ketina sugauti žieminis žvejys, svorio ir svyruoja nuo 0,2 iki 0,4 milimetro. Juk bandomoji lydeka gali įkąsti žvejojant, todėl verta uždėti storesnę tvirtą meškerę, pagamintą patikimo žūklės reikmenų gamintojo.
Kai kurios žuvys su pintais valais, bet turi ir minusą: žiemos vandenyje jis tampa labai matomas ir todėl žiemą ant jo paprastai sugaunama mažiau žuvų, tačiau patyrę žvejai stebi jau daug metų. Galite nusipirkti bet kurią ritę, bet vis tiek geriau nei ritė. Kabliukai tinka bet kokiems, svarbiausia, kad jie būtų dideli, patikimi ir patvarūs. Būtinai reikia metalinio pavadėlio, geriausia volframinio, antraip didelė tikimybė, kad lydeka aštriais dantimis perkąs net ir storą meškerę.
Masalų yra daug, juos žvejys renkasi pagal skonį ir norą. Jei ketinate mirksėti lydeką, tada geriausiai tiks osciliatoriai nuo šešių iki dvylikos centimetrų. Balansuotojas taip pat pasirenkamas didesnis, nuo penkių iki aštuonių centimetrų ilgio. Masalai labai geri, spalva ir dydžiu visiškai panašūs į toje vietoje gyvenančių žuvų mailius. Iš silikoninių masalų dažniau naudojamas džigas, vibrotail ir twister.
Žvejyba barškučiu su tvirtinimu žuvies kūno viduryje darosi vis patrauklesnė. Rattlin turi pranašumą prieš balansuotoją, nes jis gali sukelti vibraciją vandenyje ir taip pritraukti plėšrūną.
Žerlicai
Jei žieminis žvejys eina gaudyti lydekų ant masalų, tai jau reikia tikrų, o ne dirbtinių. Kaip gyvas masalas geriausiai tinka mailius, pvz., blekas, ešeriai, ešeriai, takas, kartais naudojamas guggonas ir karosas.
Geriausia naudoti tokią žuvį, kurią dažniausiai tam tikrame rezervuare medžioja dantytas plėšrūnas. Jei, pavyzdžiui, pagrindinis lydekos užsiėmimas ežere yra kuojų medžioklė iš pasalų, tai būtent šią žuvį geriau užmesti ant kabliuko kaip gyvą masalą.
Lydeka
Oras ir įkandimai
Lydekos įkandimui didelę įtaką daro oras. Lydeka yra labai kaprizinga ir nuo oro sąlygų priklausoma žuvis. Esant blogam orui, ji tiesiog nepeš. O blogas oras reiškia stiprų vėją, sniegą, staigų atmosferos slėgio pokytį, magnetines audras ir Saulės trikdžius ir kt.
Geriausia žvejoti tą dieną, kai oro slėgis jau keletą dienų yra maždaug toks pat. Dviejų ar trijų vienetų svyravimai ir pokyčiai neįskaitomi. Bet kai slėgis pašoka penkiais ar daugiau taškais, tai jau yra blogai. Ir visai nesvarbu, ar spaudimas labai nukrito, ar labai pakilo. Lydekai abu yra visiškas diskomfortas.
Lydekų orai tikrai ne ta diena, kai siaučia pūgos ir pūgos. Plėšrūnei prasideda apatija, ji nenori valgyti ir negali suvilioti brangiausiu ir patraukliausiu antgaliu. Žuvies medžiagų apykaita sulėtėja, ji gali tiesiog nejudėdama sėdėti spūstyje ir nepulti pro šalį plaukiojančių smulkmenų.
Jei gausus sniegas taip pat yra blogas oras, bet jei iškrenta šiek tiek sniego, tai niekaip neįtakoja lydekos nuotaikos. Lydekos nemėgsta, kai labai šalta. Geriausia lydekas žvejoti debesuotu oru, esant pastoviam oro slėgiui ir silpnam vėjeliui. Tačiau net ir tokiu oru reikia pasistengti ieškant žuvies buveinės.
Lydekų žvejyba tam tikrą žiemos mėnesį
Gruodis – pats tinkamiausias mėnuo lydekoms žvejoti. Tai laikotarpis, kai šie plėšrūnai laisvai klaidžioja aplink tvenkinį, alkani ir turi zhor. Pirmuoju ledu reikia judėti labai atsargiai, kad neįkristų į duobę. Skyles reikėtų uždengti sniegu, nes per skaidrų ploną ledą žuviai viskas aiškiai matosi. Lydekas geriausiai kimba gruodžio pirmoje ir antroje dekadoje.
Sausis lydekų žvejybai prastesnis mėnuo nei gruodis. Ypač smarkiai kandžiojasi Centrinėje Rusijoje sausio pabaigoje. Tai kurtumo laikotarpis. Tirštas ledas ir deguonies badas nekelia nuotaikos nei žuvims, nei meškeriotojams. Tai ne sezonas, kai žvejai dažnai grįžta namo be laimikio. Tačiau laimingiesiems sausio mėnesį vis tiek pavyksta kartais pagauti lydeką ant žerlicos ar su jauko pagalba. Sėkmė apdovanoja kantriausius ir atkakliausius žiemos žvejus.
Vasario mėnesį lydekas reikėtų gaudyti ryte arba vakare. Pirmoje mėnesio pusėje kandžiojasi geriau nei antroje.
Taigi lydekas galima gaudyti visą žiemos žūklės sezoną įvairiais įrankiais. Ši graži žuvis žvejui atneš daug laimės, jei žvejybos kuprinėje bus bandomasis trofėjus. Šios žuvys užauga labai didelės. Žiemą taip pat kimba 3 kilogramų ir didesnės lydekos. Fotografuotis su tokia žuvimi nėra gėda, o sugauti ją prisimins visą gyvenimą. Iš jo bus skani žuvienė ar žuvienė, lydeka gera ir kepta.