Turinys
- „Mano vaikui nesiseka klasėje, nes jam ten nuobodu, nes jis per protingas“, kaip paaiškinti, kad tokia nuomonė vis labiau plinta?
- Kaip pasakyti, kad vaikas gabus?
- Ar intelektualinį ankstyvumą būtinai lydi akademiniai sunkumai?
- Kaip galime padėti ankstyvam vaikui mokytis?
- Ar taip pat apgailestaujate dėl neigiamos nuobodulio pusės?
- Kodėl pasirinkote per visą knygą rodyti vieno vaiko kelionę?
„Mano vaikui nesiseka klasėje, nes jam ten nuobodu, nes jis per protingas“, kaip paaiškinti, kad tokia nuomonė vis labiau plinta?
Anksčiau žmonės galvojo, kad „mano vaikui nesiseka mokykloje, jis nėra pakankamai protingas“. Logika buvo apversta ir šiandien tapo tikru mados reiškiniu. Tai paradoksalu, bet visų pirma labiau patenkina kiekvieno narcizmą! Paprastai tėvams jų mažylio gebėjimai yra puikūs, ypač kalbant apie pirmąjį vaiką, nes nėra palyginimo taškų. Pavyzdžiui, jiems daro įspūdį, kai tai apsieina su naujomis technologijomis, nes jie patys nenoriai dėl savo amžiaus. Tiesą sakant, vaikai supranta, kaip tai veikia greičiau, nes jie nėra slopinami.
Kaip pasakyti, kad vaikas gabus?
Ar tikrai vaikus reikia skirstyti į kategorijas? Kiekvienas atvejis yra individualus ir nereikia pamiršti, kad „gabūs“ arba anksti subrendę vaikai, apibrėžiami IQ (intelekto koeficientu), didesniu nei 130, sudaro tik 2% gyventojų. Vaiko sugebėjimais sužavėti tėvai dažnai skuba pas specialistą, kad pasakytų, kad būtų įvertintas intelekto koeficientas. Tačiau tai tik labai sudėtinga statistinė sąvoka, leidžianti konkrečiu momentu nustatyti vaikų tarpusavio klasifikaciją. Viskas priklauso nuo grupės, sudarytos norint nustatyti palyginimą. Profesionalams IQ naudingas, bet manau, kad be konkrečių paaiškinimų jo tėvams nereikėtų atskleisti. Priešingu atveju jie tuo pateisina visų savo vaiko problemų priežastį, ypač mokyklos lauke, nesistengdami suprasti.
Ar intelektualinį ankstyvumą būtinai lydi akademiniai sunkumai?
Ne. Kai kurie labai protingi vaikai neturi problemų mokykloje. Akademinė sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Gerai dirbantys vaikai yra labiausiai motyvuoti ir darbštiausi. Aiškinti akademinę nesėkmę tik per dideliu intelektu yra visiškai nemoksliška. Blogi akademiniai rezultatai gali būti ir dėl prasto mokytojo, arba dėl to, kad neatsižvelgiama į dalykus, kuriuose vaikas yra kompetentingiausias.
Kaip galime padėti ankstyvam vaikui mokytis?
Turime stengtis suprasti. Visi vaikai skirtingi. Kai kurie susiduria su ypatingais sunkumais, pavyzdžiui, grafikos srityje. Kartais mokytoją klaidina tik jų elgesys, pavyzdžiui, kai vaikas randa tinkamą rezultatą nevykdydamas jo nurodymų. Esu prieš vaikų grupavimą pagal lygius ir specializuotas klases. Kita vertus, įėjimas tiesiai į aukštesnę klasę, pavyzdžiui, CP, jei vaikas moka skaityti vidurinės darželio dalies pabaigoje, kodėl gi ne... Svarbu, kad psichologai, tėvai ir mokytojai bendradarbiautų, kad kad pasivaikščiojimas.
Ar taip pat apgailestaujate dėl neigiamos nuobodulio pusės?
Kai vaikas nėra užsiėmęs kažkuo, tėvai mano, kad jam nuobodu, todėl jis yra nelaimingas. Visuose socialiniuose sluoksniuose jie yra įtraukiami į įvairias veiklas arba į oro kondicionavimo centrą, pretekstu, kad dziudo juos ramina, tapyba gerina jų miklumą, teatras – išraiškos gebėjimus... Staiga vaikai yra labai užsiėmę ir niekada to nedaro. turi laiko atsikvėpti. Tačiau palikti jiems tokią galimybę būtina, nes būtent neaktyvumo akimirkomis jie gali lavinti savo vaizduotę.
Kodėl pasirinkote per visą knygą rodyti vieno vaiko kelionę?
Tai apie sudėtinį daugiavaikį vaiką, kurį gavau konsultacijos metu. Parodydamas, kaip galime dirbti su šiuo vaiku iš jo asmeninės istorijos, jo tėvų istorijos, jo kalbos, norėjau jį atgaivinti, nepakliūti į karikatūrą. Pasirinkti vaiką iš privilegijuoto socialinio sluoksnio buvo lengviau, nes tokioje šeimoje dažnai yra žymus dėdė ar senelis, kuris yra atskaitos taškas ir tėvų lūkesčiai, kad jų atžalos dauginsis. Bet lygiai taip pat būčiau galėjęs pasirinkti vaiką iš žemesnės socialinės aplinkos, kurio tėvai aukojasi sekdami kaimo mokytoja tapusios tetos pavyzdžiu.