Priapizmas, PSAS: kai jaudulys yra nuolatinis

Priapizmas yra reta patologija, pasireiškianti užsitęsusia erekcija, kuri atsiranda be jokio seksualinio susijaudinimo. Šis nuolatinio lytinių organų susijaudinimo sindromas, be skausmo ir diskomforto pojūčių, gali turėti rimtų pasekmių. Štai kodėl svarbu ją ištaisyti, kai tik atsiranda PSAS.

Priapizmo simptomai

PSAS yra reta ir paprastai vienkartinė patologija. Įprasta minėti vyrų priapizmą. Tačiau, nors ir rečiau, nuolatinio lytinių organų susijaudinimo sindromas paliečia ir moteris: tai klitorio priapizmas arba klitorizmas.

Priapizmas – skausminga ir užsitęsusi varpos erekcija

Vyrams erekcija iš esmės yra seksualinio potraukio pasekmė. Jis taip pat gali atsirasti pavartojus tokių vaistų kaip viagra. Tačiau būna, kad vyras „patiria“ nekontroliuojamą ir staigią erekciją, be jokio susijaudinimo ir nevartodamas jokių vaistų. Tada tai yra priapizmo apraiška. Kraujo pritekėjimas į vyro varpą trunka kelias valandas ir nesukelia ejakuliacijos. Be to, ejakuliacijos atveju erekcija nesusilpnėja. Ši patologija ne tik labai erzina, nes kartais netinkamoje situacijoje vyrą nustebina erekcija, bet ir sukelia didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą.

Klitorizmas, moteriškas priapizmas

Vyrų priapizmas yra retas, o moterų – dar rečiau. Simptomai yra tokie patys kaip ir vyrams, tačiau pastebimi klitoryje: stačias šis organas smarkiai ir ilgai išsipučia krauju, be išankstinių seksualinių dirgiklių. Moterų priapizmas taip pat sukelia skausmą ir diskomfortą. 

PSAS: prisidedantys veiksniai

Jei moterų priapizmo priežastys iki šiol tebėra menkai suprantamos, pripažįstami įvairūs veiksniai, skatinantys vyrų nuolatinio lytinių organų susijaudinimo sindromą. Pirmasis PSAS rizikos veiksnys: tam tikrų vaistų ir toksinių medžiagų vartojimas. Vaistai, skatinantys erekciją, pvz., Viagra, taip pat antidepresantai, kortikosteroidai, trankviliantai ar tam tikri vaistai, gali sukelti nekontroliuojamą ir užsitęsusią erekciją. Tiek, kiek PSAS pasireiškia kaip per didelis kraujo kiekis ir atsiranda netinkamomis aplinkybėmis, priapizmas taip pat gali būti kraujo ligos, ypač pjautuvinės anemijos ar leukemijos, pasekmė. Psichologinės traumos, šokas tarpvietės srityje ar netinkamas sekso žaislų naudojimas... buvo pateikti kiti veiksniai, paaiškinantys vyrų priapizmo atsiradimą.

Kaip gydyti nuolatinio lytinių organų susijaudinimo sindromą?

Priklausomai nuo priapizmo pobūdžio, gydymas ir skubumas gali skirtis.

Mažo srauto priapizmai

Mažo srauto priapizmas arba išeminis priapizmas yra labiausiai paplitęs nuolatinio lytinių organų susijaudinimo sindromo atvejis. Nepaisant silpnos kraujotakos, neišsiurbiamas kraujas sukelia stiprų spaudimą, kuris pasireiškia labai standžia ir tuo labiau skausminga erekcija. Ši PSAS forma yra pati rimčiausia ir pati skubiausia: ne tik jaučiamas diskomfortas, bet ir priapizmas gali sukelti daugiau ar mažiau reikšmingų erekcijos sutrikimų – iki nuolatinės impotencijos. Štai kodėl būtina kuo greičiau pasikonsultuoti. Jei pagrindinės procedūros nepavyksta, priapizmas valdomas punkcija, vaistų injekcija arba operacija.

Didelės spartos priapizmas

Daug retesnis, neišeminis priapizmas yra mažiau skausmingas, ypač todėl, kad jis sukelia ne tokią standžią ir trumpalaikę erekciją. Ši nuolatinio lytinių organų susijaudinimo sindromo forma taip pat gali išnykti be gydymo ir nesukelia skubios medicininės pagalbos, būdingo mažo srauto priapizmui: daugeliu atvejų erekcija išnyksta be įsikišimo.

Bet kokiu atveju, nuolatinio lytinių organų susijaudinimo sindromą pastebėjęs vyras gali užtikrinti, kad iš pradžių erekcijai sustabdyti bus naudojami pagrindiniai sprendimai: šaltas dušas ir ypač aktyvus vaikščiojimas. Po kelių valandų skausmingos erekcijos tampa skubu kreiptis į urologą, nes kyla pavojus, kad priapizmas gali turėti rimtų ir negrįžtamų pasekmių erekcijos funkcijai. 

Palikti atsakymą