Turinys
Iš pareigas užimančių moterų dažnai galima išgirsti: „Jaučiuosi gerai, kodėl mane vejasi pas gydytojus?“. Tai reiškia, kad analizės jau parodo tai, kas dar nepasireiškia išoriškai. Vienas iš tokių svarbių signalų yra padidėjęs baltymų kiekis šlapime nėštumo metu.
Baltymų norma šlapime nėštumo metu
Iššifruojant daugelį analizių, atsižvelgiama į paciento lytį, amžių ir fizinę būklę – kiekvienai kategorijai yra nustatytos savos leistinos tam tikrų rodiklių ribos. Panaši situacija ir su baltymų norma šlapime. Idealiu atveju jo neturėtų būti arba jis turėtų būti nustatytas nedideliais kiekiais – iki 0,033 g/l vienoje porcijoje (30-50 mg per dieną). Tačiau moterims, užimančioms padėtį, leidžiama iki 150 mg baltymų vienoje porcijoje (0,15 g / l) ir iki 300 mg baltymų per dieną (0,3 g / l), jei nėra kitų. Urogenitalinės sistemos ir inkstų problemų požymiai. Norint viršyti šią ribą, reikia atidaus gydytojų dėmesio.
Baltymų padidėjimo nėštumo metu priežastys
Svarbu atskirti fiziologinę ir patologinę proteinuriją. Pirmuoju atveju kalbame apie situaciją, kai šlapime esantis baltymas nekelia nerimo ir nereikalauja gydymo – pavyzdžiui, dėl fizinio krūvio, streso, hipotermijos, nesubalansuotos mitybos.
Antruoju atveju baltymai šlapime gali būti rimtų sveikatos problemų požymis – nuo infekcinių ligų (įskaitant tuberkuliozę), uždegiminių procesų, šlapimo akmenligės ir kitų inkstų patologijų iki diabeto ir onkologijos.
Jei baltymų kiekio padidėjimą lydi kraujospūdžio padidėjimas ir edema, kyla pavojus susirgti tokiomis pavojingomis komplikacijomis kaip preeklampsija (daugelio organų nepakankamumas su sutrikusia inkstų, kepenų, kraujagyslių sistemos arba smegenų funkcija ir vaisiaus placentos nepakankamumas, kuris sutrikdo visiškas vaisiaus vystymasis) ir eklampsija (konvulsinis sindromas, susijęs su PE, galintis išprovokuoti asfiksiją, plaučių edemą, smegenų kraujavimą, kepenų ir inkstų nepakankamumą).
Šios sąlygos yra pagrindinė motinos ir perinatalinio sergamumo bei mirtingumo priežastis, o jų patogenezė vis dar neaiški. Todėl sistemingas stebėjimas yra toks svarbus, kad nepraleistumėte pavojaus varpelių pačioje komplikacijų vystymosi pradžioje.
Kaip gydyti didelį baltymų kiekį nėštumo metu
Išskirtinai prižiūrint gydytojui! Kai nėštumo metu šlapime randama baltymų, gydymas skiriamas remiantis anamneze, išsamia apklausa, fizine terapeuto apžiūra, bendraisiais ir kasdieniniais šlapimo tyrimais, bendraisiais ir biocheminiais kraujo tyrimais, ultragarsu (pilvo, dubens, širdies), jei reikia, imunologiniai tyrimai. Tik turėdamas pilną paciento sveikatos būklės vaizdą, specialistas nustatys gydymo režimą – vienoje situacijoje bus galima išsiversti su dieta, kitoje prireiks vaistų, trečioje – klausimas atsiras skubus cezario pjūvis.
Ankstyvos datos
Pirmąjį trimestrą dietos, režimo ir krūvių koregavimas dažnai padės susidoroti su padidėjusiu baltymų kiekiu šlapime. Moteris apie savo situaciją gali sužinoti tik po mėnesio ar net dviejų. Visą šį laiką ji maitinsis kaip įprasta ir vadovausis įprastu gyvenimo būdu, o organizmas nebeatlaikys ankstesnio ritmo. Štai trys pagrindiniai patarimai:
- apriboti gyvulinių baltymų suvartojimą; atsisakyti aštraus, sūraus, riebaus ir rūkytų maisto produktų; pabandykite gaminti maistą porai; valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų;
- sureguliuoti miegą ir budrumą;
- nekelti svarmenų, gerai ilsėtis, vaikščioti gryname ore, tačiau tuo pat metu vengti ilgų pasivaikščiojimų – per didelis fizinis aktyvumas lėtina baltymų reabsorbciją, tai yra jų reabsorbciją į kraują.
Vėlyvos datos
Antrąjį ir trečiąjį trimestrą svarbus ir sveikas gyvenimo būdas, tačiau baltymų padidėjimas gali būti siejamas nebe su fiziologija, o su besivystančiomis ligomis. Nustačius jų priežastį, gydytojas paskirs antimikrobinius, priešuždegiminius, raminamuosius ar skausmą malšinančius vaistus; vaistų spaudimui normalizuoti, o kartais neapsieisite be antibiotikų.
Prevencija, siekiant sumažinti baltymų padidėjimą
Kaip ir gydant, universalios proteinurijos profilaktikos schemos nėra – viskas priklauso nuo nesėkmės priežasčių. Kad nėštumo metu nepadaugėtų baltymų, prevencija reiškia sveikos gyvensenos palaikymą, laiku atliekamus tyrimus, atsisakymą savarankiškai gydytis ir gydytojo nurodymų laikymąsi.
Populiarūs klausimai ir atsakymai
Atsakė į pacientų klausimus Olga Bulgakova, gydytoja akušerė ginekologė, mūsų šalies ginekologų-endokrinologų asociacijos narė
Renkantis dietą svarbu suprasti, kokie yra konkretaus paciento energijos poreikiai. Žinoma, ji bus didesnė moteriai, kuri kasdien daug vaikšto ar turi kitokio fizinio aktyvumo, o mažiau – tai, kuri dažniausiai guli ant sofos.
Yra bendrų patarimų – ribokite, be gyvulinių baltymų, druskos, venkite didelių paprastųjų angliavandenių, ty kepinių ir saldumynų (tai turi įtakos uždegiminiam procesui). Tačiau dietą gali koreguoti tik gydantis gydytojas. Jau buvo pasakyta, kad proteinuriją sukelia visai kitos priežastys. O jei, pavyzdžiui, sergant pielonefritu, prašome gerti daugiau skysčių, tai kitomis sąlygomis – mažiau, sergant viena liga skiriama dieta šarmingumui didinti, kita – mažinti.
Visų greitųjų analizių veikimo principas yra vienodas: juostelė kelioms sekundėms patenka į šlapimą, pasikeitus spalvai, gautas atspalvis lyginamas su masteliu ant pakuotės.
Bandymo juostelės naudojamos greitai analizei medicinos įstaigose ir yra patogios baltymų kiekiui stebėti namuose, darbe ar keliaujant. Dažniausiai rezultatai būna gana tikslūs, tačiau neatmetama ir klaidų dėl netinkamo šlapimo surinkimo, indikacinių tyrimų nurodymų ar laikymo sąlygų nesilaikymo. Ir atminkite – jie rodo tik baltymo buvimą šlapime, o to priežastis ir diagnozę nustatys tik gydytojas.