Turinys
Išsiaiškinti sudėtingus asmeninius santykius, susidoroti su priklausomybe, jaustis labiau pasitikėti, išgyventi sielvartą, pakeisti savo gyvenimą... Su tokiais prašymais kiekvienas galime kreiptis į specialistą. Tačiau kyla klausimas: su kuriuo iš specialistų darbas bus efektyvesnis? Pabandykime išsiaiškinti, kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto ir psichiatro.
Daugelis žmonių painioja psichologus ir psichoterapeutus. Pripažinkime: patys specialistai ne visada pasidalija užduotis ir ne visada gali aiškiai paaiškinti, kuo skiriasi psichologo konsultacijos ir terapijos užsiėmimai. Pavyzdžiui, konsultavimo meistrai Rollo May ir Carlas Rogersas vertino šiuos procesus kaip pakeičiamus.
Tiesą sakant, visi šie specialistai dalyvauja „gydomuosiuose pokalbiuose“, tiesiogiai bendrauja su klientu, kad padėtų jam pakeisti požiūrį ir elgesį.
„Anksčiau „konsultavimą“ buvo įprasta vadinti pavieniais ir paviršutiniškais kontaktais, – pažymi Carlas Rogersas, – o intensyvesni ir ilgesni kontaktai, kurių tikslas buvo giliai pertvarkyti asmenybę, buvo įvardijami terminu „psichoterapija“... Tačiau aišku, kad intensyvus ir sėkmingas konsultavimas niekuo nesiskiria nuo intensyvios ir sėkmingos psichoterapijos»1.
Tačiau yra priežasčių, dėl kurių jie skiriasi. Pabandykime pamatyti skirtumą tarp specialistų.
Skirtumas tarp psichologo ir psichoterapeuto ir psichiatro
Vienas iš psichologų socialiniuose tinkluose juokaudamas apibūdino skirtumą taip: „Jei pažiūri į žmogų, kuris tave pykdo, tu negali išreikšti savo jausmų ir galvoti“ trenk jam į galvą keptuvėje! “ – jums reikia psichologo. Jei jau atnešėte jam virš galvos keptuvę, reikėtų kreiptis į psichoterapeutą. Jei jau daužiesi jam į galvą keptuve ir negali sustoti, laikas kreiptis į psichiatrą“.
Psichologas-konsultantas
Tai specialistas, turintis aukštąjį psichologinį išsilavinimą, tačiau nėra baigęs psichoterapijos studijų ir neturi standartinio pažymėjimo, leidžiančio užsiimti psichoterapine veikla.
Psichologas veda konsultacijas, kurių metu padeda klientui suprasti kokią nors gyvenimo situaciją, dažniausiai susijusią su tarpasmeniniais santykiais. Psichologinės konsultacijos gali apsiriboti vienu susitikimu ir vienos konkrečios temos analize, pavyzdžiui, „vaikas meluoja“, „mes su vyru nuolat keikiasi“, arba gali tęstis keli susitikimai, dažniausiai iki 5-6.
Darbo procese psichologas padeda savo lankytojui suprasti mintis, jausmus, poreikius, scenarijus, kad būtų aiškumas ir gebėjimas kryptingiems bei prasmingiems veiksmams. Pagrindinė jo įtakos priemonė – tam tikru būdu kuriamas pokalbis.1.
Psichoterapeutas
Tai aukštąjį medicininį ir (ar) psichologinį išsilavinimą turintis specialistas. Jis yra baigęs psichoterapijos mokymus (mažiausiai 3-4 metus), kuris apima asmeninę terapiją ir darbą prižiūrint kvalifikuotam specialistui. Psichoterapeutas dirba tam tikru metodu („geštalto terapija“, „kognityvinė-elgesio terapija“, „egzistencinė psichoterapija“), naudodamas įvairias technikas.
Psichoterapija daugiausia skirta gilioms asmeninėms žmogaus problemoms spręsti, kurios yra daugumos jo gyvenimo sunkumų ir konfliktų pagrindas. Tai apima darbą su traumomis, taip pat su patologija ir ribinėmis sąlygomis, tačiau taikant psichologinius metodus.
„Konsultuojančio psichologo klientai dažniausiai pabrėžia neigiamą kitų vaidmenį iškilus jų pačių gyvenimo sunkumams“, – rašo Julija Alešina. Giliai į darbą orientuoti klientai dažniau nerimauja dėl savo nesugebėjimo kontroliuoti ir reguliuoti savo vidinių būsenų, poreikių ir norų.
Tie, kurie kreipiasi į psichoterapeutą, apie savo problemas dažnai kalba taip: „Negaliu susivaldyti, esu labai greitas, nuolat rėkiu ant vyro“ arba „Labai pavydžiu žmonai, bet aš nesu tikras dėl jos išdavystės“.
Pokalbyje su psichoterapeutu paliečiamos ne tik tikrosios kliento santykių situacijos, bet ir jo praeitis — tolimos vaikystės, jaunystės įvykiai.
Psichoterapija, kaip ir konsultavimas, reiškia nemedikamentinį poveikį, tai yra psichologinį poveikį. Tačiau terapijos procesas trunka nepalyginamai ilgiau ir yra sutelktas į dešimtis ar net šimtus susitikimų per eilę metų.
Be to, psichologas ir psichoterapeutas gali nukreipti klientą, kuriam įtariama psichiatrinė diagnozė, pas psichiatrą arba dirbti su pastaruoju kartu.
Psichiatras
Tai specialistas, turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą. Kuo skiriasi psichiatras ir psichoterapeutas? Psichiatras yra gydytojas, kuris nustato, ar pacientas turi psichikos sutrikimų. Jis diagnozuoja ir gydo tuos, kurių emocinė būsena ar tikrovės suvokimas yra sutrikęs, kurių elgesys kenkia žmogui ar kitiems žmonėms. Skirtingai nei psichologas ir psichoterapeutas (neturintis medicininio išsilavinimo), jis turi teisę išrašyti ir išrašyti vaistus.
Psichoanalitikas
Tai psichoterapeutas, kuriam priklauso psichoanalizės metodas, Tarptautinės psichoanalitinės asociacijos (IPA) narys. Psichoanalitinis mokymas trunka mažiausiai 8-10 metų ir apima teorinį bei klinikinį mokymą, ilgametę asmeninę analizę (bent 3 kartus per savaitę) ir reguliarią priežiūrą.
Analizė trunka labai ilgai, vidutiniškai 4–7 metus. Pagrindinis jos tikslas – padėti pacientui įsisąmoninti savo nesąmoningus konfliktus (kuriuose slepiasi jo elgesio ir emocinių sunkumų priežastys) ir įgyti brandų „aš“. Lengvesnė analizės versija – psichoanalitinė terapija (iki 3-4 metų). Trumpai tariant, konsultavimas.
Konsultuojantis psichoanalitikas nuo psichologo skiriasi tuo, kad naudoja psichoanalitines idėjas ir metodus, analizuoja sapnus ir asociacijas. Svarbus jo darbo bruožas – ypatingas dėmesys santykiui su klientu, kurio analizė perkėlimo ir kontratransferavimo požiūriu laikoma viena svarbiausių įtakos galimybių gilinimo ir išplėtimo priemonių.
Giliųjų psichikos sluoksnių analizė leidžia suprasti patogeninių išgyvenimų ir elgesio priežastis bei padeda spręsti asmenines problemas.
Psichologai, psichoterapeutai ir psichoanalitikai taiko skirtingus požiūrius ir metodus ir ne visada kalba ta pačia kalba. Ir vis dėlto juos sieja vienas tikslas, kurį egzistencinis psichoterapeutas Rollo May suformulavo taip: „Konsultanto užduotis yra paskatinti klientą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir galutinį savo gyvenimo rezultatą“.
3 knygos šia tema:
1 Carl Rogers konsultavimas ir psichoterapija
2 Julija Aleshina „Individualus ir šeimos psichologinis konsultavimas“