Neigiami šizofrenijos simptomai dažnai gali pasireikšti kelerius metus anksčiau, nei kas nors patiria pirmąjį ūminį šizofrenijos epizodą. Šie pradiniai neigiami simptomai dažnai vadinami šizofrenijos prodromu. Simptomai prodrominiu laikotarpiu dažniausiai pasireiškia palaipsniui ir palaipsniui blogėja.
Tai – progresuojantis socialinis atsiribojimas, abejingumas savo kūnui, išvaizdai ir asmens higienai. Šiuo metu sunku pasakyti, ar simptomai yra šizofrenijos vystymosi dalis, ar juos sukėlė kažkas kita. Neigiami simptomai, kuriuos patiria šizofrenija sergantys žmonės, yra šie:
- susidomėjimo ir motyvacijos praradimas gyvenimu ir veikla, įskaitant santykius ir seksą;
- susikaupimo trūkumas, nenoras išeiti iš namų ir miego įpročių pokyčiai;
- polinkis atsisakyti bendravimo, gėdos jausmas visuomenėje, bendrų temų pokalbiui su daugybe aplinkinių nebuvimas.
Neigiami šizofrenijos simptomai dažnai gali sukelti santykių su draugais ir šeimos nariais problemų, nes kartais juos galima supainioti su tyčiniu tinginimu ar grubumu.
Psichozė
Šizofreniją gydytojai dažnai apibūdina kaip psichozės formą. Pirmąjį ūminį psichozės epizodą gali būti labai sunku suvaldyti tiek sergančiam žmogui, tiek jo šeimai bei draugams. Gali staigiai pasikeisti elgesys, žmogus gali susinervinti, sunerimti, susigėsti, pykti ar įtartinas kitų atžvilgiu. Pacientai gali manyti, kad jiems nereikia pagalbos ir gali būti sunku įtikinti kreiptis į gydytoją.
Šizofrenijos priežastys
Tikslios šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Tyrimai rodo, kad fizinių, genetinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys gali padidinti tikimybę susirgti šia liga.
Kai kurie žmonės yra linkę į šizofreniją, o įtemptas ar emocinis gyvenimo įvykis gali sukelti psichozės epizodą. Tačiau nežinoma, kodėl vieniems žmonėms pasireiškia simptomai, o kitiems ne. Tarp rizikos veiksnių pirmiausia reikėtų priskirti genetiką.
Šizofrenija dažniausiai yra paveldima, tačiau manoma, kad dėl to nėra vieno geno. Labiau tikėtina, kad dėl skirtingų genų derinių žmonės tampa labiau pažeidžiami šiai ligai. Tačiau šių genų turėjimas nebūtinai reiškia, kad susirgsite šizofrenija.
Įrodymai, kad šis sutrikimas iš dalies paveldimas, gauti iš dviejų tyrimų. Identiški dvyniai turi tuos pačius genus.
Identiškų dvynių atveju, jei vienas dvynys suserga šizofrenija, kitas dvynys taip pat turi 1 iš 2 galimybę ja susirgti. Tai tiesa, net jei jie auginami atskirai. Brolių dvyniams, turintiems skirtingą genetinę sandarą, šios būklės išsivystymo tikimybės santykis jau yra 1:8.
Nors tai yra daugiau nei bendroje populiacijoje, kur tikimybė yra maždaug 1 iš 100, tai rodo, kad genai nėra vienintelis šizofrenijos vystymosi veiksnys.
smegenų vystymasis
Šizofrenija sergančių žmonių tyrimai parodė, kad jų smegenų struktūra turi subtilių skirtumų. Šie pokyčiai pastebimi ne visiems šizofrenija sergantiems pacientams ir gali būti stebimi žmonėms, kurie neserga psichikos ligomis. Tačiau jie teigia, kad dalis šizofrenijos gali būti klasifikuojama kaip smegenų sutrikimas.
Neurotransmiteriai
Neurotransmiteriai yra cheminės medžiagos, pernešančios pranešimus tarp smegenų ląstelių. Yra ryšys tarp neurotransmiterių ir šizofrenijos, nes žinoma, kad vaistai, keičiantys neuromediatorių kiekį smegenyse, palengvina kai kuriuos šizofrenijos simptomus.
Tyrimai rodo, kad šizofreniją gali sukelti pakitęs 2 neurotransmiterių – dopamino ir serotonino – lygis.
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad problemos esmė yra jų tarpusavio disbalansas. Kiti nustatė, kad organizmo jautrumo neuromediatoriams pasikeitimas yra dalis šizofrenijos priežasčių.