Schizophyllum commune (Schizophyllum commune)
- Padalinys: Basidiomycota (Basidiomycetes)
- Poskyris: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
- Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
- Poklasis: Agaricomycetidae (Agaricomycetes)
- Užsakymas: Agaricales (Agaric arba Lamellar)
- Šeima: Schizophyllaceae (Scheloliaceae)
- Gentis: Schizophyllum (Schizophyllum)
- Tipas: Schizophyllum commune (Schizophyllum common)
- Agaricus alneus
- Agaric multifidus
- Apus alneus
- Merulius alneus
- Paprastasis juodvarnis
- Schizophyllum alneum
- Schizophyllum multifidus
Paprastojo plyšinio lapo vaisiakūnis susideda iš 3–5 centimetrų skersmens bekočios vėduoklės arba kriauklės formos kepurėlės (auginant ant horizontalaus substrato, pvz., gulinčio rąsto viršutiniame arba apatiniame paviršiuje, kepurėlės gali būti keistai netaisyklingos formos). Kepurės paviršius yra plaukuotas, slidus drėgnu oru, kartais su koncentrinėmis zonomis ir įvairaus sunkumo išilginiais grioveliais. Jaunystėje balta arba pilkšva, su amžiumi tampa pilkšvai rusva. Kraštas banguotas, lygus arba skilteles, senuose grybuose kietas. Koja yra vos išreikšta (jei yra, tada ji yra šoninė, pūlinga) arba jos visai nėra.
Paprastojo plyšinio lapo himenoforas turi labai būdingą išvaizdą. Atrodo labai plonas, ne itin dažnas ar net retas, besiveržiantis beveik iš vieno taško, išsišakojęs ir suskilęs per visą plokštelių ilgį – iš kur grybelis gavo savo pavadinimą – bet iš tikrųjų tai netikros plokštelės. Jaunuose grybuose jie yra šviesūs, blyškiai rausvi, pilkšvai rožiniai arba pilkšvai gelsvi, su amžiumi tamsėja iki pilkšvai rusvos spalvos. Plokštelių tarpų atsivėrimo laipsnis priklauso nuo drėgmės. Kai grybelis išdžiūsta, tarpas atsidaro, o gretimos plokštelės užsidaro, apsaugodamos sporinį paviršių ir taip puikiai prisitaikydamos augti vietose, kur retkarčiais iškrenta krituliai.
Minkštimas plonas, koncentruotas daugiausia prisitvirtinimo vietoje, tankus, šviežias odinis, sausas – tvirtas. Kvapas ir skonis švelnus, neišraiškingas.
Sporų milteliai balkšvi, sporos lygios, nuo cilindrinės iki elipsės formos, 3-4 x 1-1.5 µ dydžio (kai kurie autoriai nurodo didesnį dydį, 5.5-7 x 2-2.5 µ).
Paprastasis plyšlapis auga ir pavieniui, bet dažniausiai grupėmis, ant negyvos medienos (kartais ant gyvų medžių). Sukelia baltąjį medienos puvinį. Jį galima rasti ant pačių įvairiausių rūšių – tiek lapuočių, tiek spygliuočių, miškuose, soduose ir parkuose, tiek ant negyvos medienos ir nuvirtusių medžių, ir ant lentų, ir net ant medžio drožlių ir pjuvenų. Netgi šiaudų ryšuliai, suvynioti į plastikinę plėvelę, minimi kaip reti substratai. Vidutinio klimato zonose aktyvaus augimo laikotarpis yra nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens. Džiovinti vaisiakūniai gerai išsilaiko iki kitų metų. Jis randamas visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, ir yra bene plačiausiai paplitęs grybas.
Europoje ir Amerikoje paprastasis plyšinis lapas yra laikomas nevalgomu dėl savo kietos tekstūros. Tačiau jis nėra nuodingas ir naudojamas kaip maistas Kinijoje, daugelyje Afrikos ir Pietryčių Azijos šalių, taip pat Lotynų Amerikoje, o Filipinuose atlikti tyrimai parodė, kad paprastąjį plyšinį lapą galima auginti.