Kas vyksta Sibire?
Miškų gaisrai pasiekė milžinišką mastą – apie 3 mln. hektarų, tai yra 12% daugiau nei pernai. Tačiau nemaža dalis teritorijos yra kontroliuojamos zonos – atokios vietovės, kuriose neturėtų būti žmonių. Gaisras gyvenvietėms negresia, o gaisro likvidavimas ekonomiškai nenaudingas – numatomos gesinimo išlaidos viršija prognozuojamą žalą. Pasaulio laukinės gamtos fondo (WWF) ekologai apskaičiavo, kad gaisrai kasmet sunaikina tris kartus daugiau miško nei išvysto miškų pramonė, todėl gaisras yra nebrangus. Regiono valdžia iš pradžių taip manė ir nusprendė miškų negesinti. Dabar abejotina ir jo likvidavimo galimybė; gali tiesiog neužtekti įrangos ir gelbėtojų.
Tuo pačiu metu teritorija sunkiai prieinama, pavojinga siųsti ugniagesius į neįveikiamus miškus. Taigi dabar Ekstremalių situacijų ministerijos pajėgos gesina tik prie gyvenviečių kilusius gaisrus. Patys miškai kartu su jų gyventojais dega. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek gyvūnų žuvo gaisre. Taip pat sunku įvertinti miškui padarytą žalą. Apie tai bus galima spręsti tik po kelerių metų, nes kai kurie medžiai miršta ne iš karto.
Kaip jie reaguoja į situaciją Rusijoje ir pasaulyje?
Sprendimas negesinti miškų dėl ekonominių priežasčių netiko nei sibiriečiams, nei kitų regionų gyventojams. Daugiau nei 870 tūkst. žmonių pasirašė dėl nepaprastosios padėties įvedimo visame Sibire. Panaši „Greenpeace“ organizacija surinko daugiau nei 330 parašų. Miestuose rengiami pavieniai piketai, socialiniuose tinkluose pradėtas „flash mob“ su grotažyme #Sibirgorit, siekiant atkreipti dėmesį į problemą.
Jame dalyvauja ir Rusijos įžymybės. Taigi televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Irena Ponaroshku teigė, kad paradai ir fejerverkai taip pat yra ekonomiškai nenaudingi, o „Pasaulio čempionatas ir olimpinės žaidynės yra milijardiniai nuostoliai (rbc.ru duomenys), tačiau tai niekam netrukdo“.
„Šiuo metu, šiuo metu, gyvi dega tūkstančiai gyvūnų ir paukščių, Sibiro ir Uralo miestuose dūsta suaugusieji ir vaikai, naujagimiai miega su šlapiais marlės tvarsčiais ant veido, bet kažkodėl taip nėra. užtenka įvesti avarinį režimą! Kas tada yra ekstremalioji situacija, jei ne tai?!” – klausia Irena.
„Smogas apėmė daugumą didžiųjų Sibiro miestų, žmonės neturi kuo kvėpuoti. Gyvūnai ir paukščiai žūva agonijoje. Dūmai pasiekė Uralą, Tatarstaną ir Kazachstaną. Tai pasaulinė ekologinė katastrofa. Daug pinigų išleidžiame kelkraščiams ir plytelių perdėjimui, tačiau apie šiuos gaisrus valdžia sako, kad juos gesinti „ekonomiškai neapsimoka“, – muzikantė Svetlana Surganova.
„Pareigūnai svarstė, kad galima gaisro žala mažesnė nei planuotos gesinimo išlaidos... Aš pats ką tik atvažiavau iš Uralo ir ten taip pat mačiau palei kelius išdegusį mišką... nekalbėkime apie politiką, o apie tai, kaip padėti bent abejingumui. Miškas dega, žmonės dūsta, gyvūnai miršta. Tai katastrofa, kuri vyksta dabar! “ – aktorė Lyubov Tolkalina.
Prie „flash mob“ prisijungė ne tik Rusijos žvaigždės, bet ir Holivudo aktorius Leonardo DiCaprio. „Pasaulio meteorologijos organizacija teigė, kad per mėnesį nuo šių gaisrų buvo išleista tiek anglies dvideginio, kiek visa Švedija išmeta per metus“, – jis paskelbė vaizdo įrašą apie degantį taigą ir pažymėjo, kad dūmai buvo matomi iš kosmoso.
Kokių pasekmių tikėtis?
Gaisrai ne tik lemia miškų, kurie yra „planetos plaučiai“, mirtį, bet ir gali išprovokuoti pasaulinę klimato kaitą. Natūralių gaisrų mastai Sibire ir kitose šiaurinėse teritorijose šiais metais pasiekė milžiniškus mastus. Kaip rašo CBS News, remdamasi Pasaulio meteorologijos organizacija, palydovinėse nuotraukose matyti, kad Arkties regionus pasiekia dūmų debesys. Prognozuojama, kad arktinis ledas tirps daug greičiau, nes ant ledo krintantys suodžiai jį patamsina. Sumažėja paviršiaus atspindėjimas ir sulaikoma daugiau šilumos. Be to, suodžiai ir pelenai taip pat pagreitina amžinojo įšalo tirpimą, pažymi „Greenpeace“. Šio proceso metu išsiskiriančios dujos padidina visuotinį atšilimą ir padidina naujų miškų gaisrų tikimybę.
Gaisro apimtuose miškuose gyvulių ir augalų žūtis akivaizdi. Tačiau ir žmonės kenčia, nes dega miškai. Gaisrų smogas traukėsi į kaimynines teritorijas, pasiekė Novosibirsko, Tomsko ir Kemerovo sritis, Chakasijos Respubliką ir Altajaus kraštą. Socialiniuose tinkluose gausu nuotraukų iš „rūko“ miestų, kuriuose dūmai užstoja saulę. Žmonės skundžiasi kvėpavimo sutrikimais ir nerimauja dėl savo sveikatos. Ar sostinės gyventojai turėtų nerimauti? Preliminariais Hidrometeorologijos centro prognozėmis, į Sibirą atėjus galingam anticiklonui, Maskvą gali uždengti dūmai. Bet tai nenuspėjama.
Taip nuo gaisro pavyks išgelbėti gyvenvietes, tačiau dūmai jau apgaubė Sibiro miestus, plinta toliau ir rizikuoja pasiekti Maskvą. Ar ekonomiškai neapsimoka gesinti miškus? Tai ginčytinas klausimas, nes aplinkosaugos problemų sprendimas ateityje pareikalaus didžiulių materialinių išteklių. Nešvarus oras, gyvūnų ir augalų mirtis, visuotinis atšilimas... Ar gaisrai mums kainuos taip pigiai?