😉 Linkėjimai visiems maloniems žmonėms, kurie atėjo į šią svetainę! Keikimasis ir necenzūriniai žodžiai – mūsų visuomenės liga, kuria šiandien serga daugybė įvairaus sluoksnio ir amžiaus grupių žmonių.
Tai, kas anksčiau buvo laikoma begėdiškumo ir palaidumo viršūne, dabar yra įprasta. Vaikinai laisvai keikiasi merginų akivaizdoje, ir tai jų nė kiek neįžeidžia. O merginų kompanijose kilimėlio naudojimas tapo įprastas. Maži vaikai, iš tėvų girdėdami necenzūrinius žodžius, užkemša savo kalbą, net nesuprasdami ištartų žodžių prasmės.
Necenzūriniai žodžiai yra liga
Nuo seniausių laikų rusų žmonių keiksmažodžiai buvo vadinami nešvankiomis kalbomis iš žodžio „nešvarumai“.
V. Dahlio žodyne rašoma: „Purvas“ – tai bjaurybė, nešvara, nešvara, viskas, kas niekšiška, šlykštu, šlykštu, nepadoru, sustingstanti kūniškai ir dvasiškai. Nešvarumas, purvas ir puvinys, puvimas, ėduonis, išsiveržimai, išmatos. Smarvė, smarvė. Ištvirkimas, ištvirkimas, moralinė korupcija.
Pagal Kūrėjo planą žmogui buvo duotas žodis, visų pirma, bendravimas su žmonėmis meilės ir ramybės pagrindu. Žmogus, kuris vartoja nešvankias kalbas, naudojasi šia ypatinga dovana, kad parodytų savo vidinį nešvarumą, išliedamas iš savęs purvą per jį. Tuo jis suteršia savyje Dievo paveikslą.
Bjauri kalba yra nuodėmė, jos priežastis yra nuodėmėse: irzlumas, pyktis, pavydasir ir pyktis. Nors žmogus teisindamasis sako, kad jei ne jo aplinka. Arba esant situacijai, kurioje jis buvo, jis nenaudotų nešvankių kalbų.
Kartą kunigas atsisakė palaiminti vyro automobilį: „Nenaudinga jį laiminti. Aš pasikviesiu dangaus galių tik vieną kartą, o tu joje, prisiekdamas, nuolat šaukiesi pragaro galių! “
Nešvankybės citatos
„Tų, kurie kalba gėdingus dalykus, lūpos išvemia iš gerklės žodžius bjaurūs ir nepadorūs, yra karstas, negyvų kaulų ir kūnų saugykla“. Šventasis Jonas Chrizostomas tai kalbėjo savo pamoksluose.
„Kalba, kalba yra mūsų ginklas, bendravimo, įtikinėjimo priemonė, turime išmokti įvaldyti kalbą. Ir tai padaryti labai sunku, kai jis apkrautas šiukšlėmis, išsekęs.
Piktnaudžiavimas būna dviejų tipų: afektinis, tai yra pykčio, susierzinimo akimirką ir tiesiog, kaip sakoma, už daugybę žodžių. Prie pastarojo žmonės taip pripranta, kad be jo neapsieina.
Netgi parazitinių žodžių („taip sakant“, „trumpai tariant“, „na“ ir pan.) gali būti labai sunku atsikratyti. Ir juo labiau – iš nešvankaus žodyno, kuris kompensuoja bendrą žodyno ir pasaulėžiūros skurdą.
„Kai sutinki žmogų, besinaudojantį šachtomis, nevalingai susimąstai: ar jam viskas gerai? Nes taip dažnai šnekamojoje kalboje apie lytinius organus ir lytinį aktą gali užsiminti tik sergantis, seksualiai susirūpinęs žmogus... “Kunigas Pavelas Gumerovas
- „Žmogus bando paslėpti savo bejėgiškumą ir intelekto stoką keikdamasis“.
- "Keikimasis stiprus ne žodžių prasme, o intonacija"
- „Matas pabrėžia kultūros niekšiškumą“
- „Matomas bando sustiprinti savo nesaugią padėtį visuomenėje, kuri paliečia tik kvailius ir paprastuosius.
Išsilavinusių, kultūringų žmonių rate nešvanki kalba yra nepriimtina. Jei laikome save kultūringais žmonėmis, tai pradėsime nuo savęs. Išimkime keiksmažodžius iš savo žodyno.
😉 Draugai, socialiniuose tinkluose dalinkitės straipsniu „Keiksmai ir keiksmažodžiai – mūsų visuomenės liga“. Dėkoju!