Atpažinti epilepsijos priepuolį

Kadangi epilepsiją sukelia nenormalus neuronų elektrinis aktyvumas, traukuliai gali paveikti bet kurią smegenų koordinuojamą funkciją. Priepuolių požymiai ir simptomai gali būti:

• Sąmonės netekimo ar pakitusios sąmonės laikotarpiai. Kartais akys lieka atmerktos, fiksuotu žvilgsniu: žmogus nebereaguoja.
• Staigus žmogaus kritimas be aiškios priežasties.
• Kai kuriais atvejais traukuliai: užsitęsę ir nevalingi rankų ir kojų raumenų susitraukimai.
• Kartais transformuojasi suvokimas (skonis, kvapas ir kt.).
• Garsus kvėpavimas.
• Asmuo išsigąsta be jokios aiškios priežasties; ji gali net panikuoti ar supykti.
• Kartais prieš priepuolį atsiranda aura. Aura – tai pojūtis, kuris kiekvienam žmogui skiriasi (uoslės haliucinacijos, vizualinis efektas, déjà vu jausmas ir kt.). Tai gali pasireikšti dirglumu ar neramumu. Kai kuriais atvejais sergantysis gali atpažinti šiuos tipiškus auros pojūčius ir, jei turi laiko, atsigula, kad nenukristų.

Daugeliu atvejų epilepsija sergantį žmogų kiekvieną kartą ištinka to paties tipo priepuoliai, todėl simptomai bus panašūs nuo epizodo iki epizodo.

Būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, jei atsiranda bet kuris iš šių atvejų:

• Traukuliai trunka ilgiau nei penkias minutes.
• Priepuoliui pasibaigus kvėpavimas ar sąmonės būsena negrįžta.
• Iškart prasideda antrasis traukuliai.
• Pacientas turi aukštą karščiavimą.
• Jis jaučiasi išsekęs.
• Asmuo yra nėščia.
• Asmuo serga cukriniu diabetu.
• Priepuolio metu žmogus buvo sužalotas.
• Tai pirmasis epilepsijos priepuolis.

Žmonės, kuriems gresia pavojus

• Žmonės, kurių šeimoje yra buvę epilepsija. Paveldimumas gali turėti įtakos kelioms epilepsijos formoms.
• Žmonėms, patyrusiems galvos smegenų traumą dėl stipraus smūgio, insulto, meningito ir pan., rizika yra šiek tiek didesnė.
• Epilepsija dažniau suserga kūdikystėje ir po 60 metų.
• Žmonės, sergantys demencija (pvz., Alzheimerio liga). Demencija gali padidinti vyresnio amžiaus žmonių epilepsijos riziką.
• Žmonės, sergantys smegenų infekcija. Infekcijos, tokios kaip meningitas, sukeliantis galvos ir nugaros smegenų uždegimą, gali padidinti epilepsijos riziką.

Diagnostinis

Gydytojas peržiūrės paciento simptomus ir ligos istoriją bei atliks kelis tyrimus epilepsijai diagnozuoti ir priepuolių priežasčiai nustatyti.

Neurologinis tyrimas. Gydytojas įvertins paciento elgesį, motoriką, psichinę funkciją ir kitus veiksnius, kurie lems epilepsijos tipą.

Kraujo tyrimai. Kraujo mėginys gali būti paimtas siekiant ieškoti infekcijų, genetinių mutacijų ar kitų būklių, kurios gali būti susijusios su traukuliais, požymių.

Gydytojas taip pat gali pasiūlyti tyrimus, kad nustatytų smegenų anomalijas, tokias kaip:

• Elektroencefalograma. Tai yra labiausiai paplitęs testas, naudojamas epilepsijai diagnozuoti. Šio tyrimo metu gydytojai ant paciento galvos odos uždeda elektrodus, kurie registruoja smegenų elektrinį aktyvumą.
• Skaitytuvas.
• Tomografija. Tomografija naudoja rentgeno spindulius, kad gautų smegenų vaizdus. Jis gali atskleisti anomalijas, kurios gali sukelti traukulius, pvz., navikus, kraujavimą ir cistas.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). MRT taip pat gali aptikti smegenų pažeidimus ar anomalijas, kurios gali sukelti traukulius.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET). PET naudoja nedidelius kiekius radioaktyviųjų medžiagų, kurios švirkščiamos į veną, kad apžiūrėtų aktyvias smegenų sritis ir aptiktų anomalijas.
• Kompiuterinė vieno fotono emisijos tomografija (SPECT). Šio tipo testai dažniausiai naudojami, jei MRT ir EEG nenustatė traukulių smegenyse kilmės.
• Neuropsichologiniai testai. Šie tyrimai leidžia gydytojui įvertinti pažinimo veiklą: atmintį, sklandumą ir kt., bei nustatyti, kurios smegenų sritys yra paveiktos.