Tako Tsubo sindromas yra širdies raumens liga, kuriai būdingas trumpalaikis kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimas. Nuo pirmojo aprašymo Japonijoje 1990 m., Tako Tsubo sindromas sulaukė pasaulinio pripažinimo. Tačiau po 30 metų didelių pastangų geriau suprasti šią ligą dabartinės žinios tebėra ribotos.

Tako Tsubo sindromas yra širdies raumens liga, kuriai būdingas trumpalaikis kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimas.

Ši kardiomiopatija pavadinta japonų „aštuonkojų spąstų“ vardu dėl kairiojo skilvelio formos dažniausiai: pilvo pūtimas širdies viršuje ir susiaurėjimas prie jo pagrindo. Takotsubo sindromas taip pat žinomas kaip "skaldytos širdies sindromas" ir "apical balioning sindromas".

Takotsubo sindromas sudaro apie 1–3% visų pacientų visame pasaulyje. Literatūros duomenimis, apie 90 % pacientų, sergančių sindromu, yra moterys nuo 67 iki 70 metų amžiaus. Vyresnės nei 55 metų moterys turi penkis kartus didesnę riziką susirgti šia liga nei moterys iki 55 metų ir dešimt kartų didesnės nei vyrai.

Dažniausi Tako Tsubo sindromo simptomai yra:

• Aštrus krūtinės skausmas;
• Dusulys: pasunkėjęs kvėpavimas;
• Sinkopė: staigus sąmonės netekimas.

Klinikinėje Takotsubo sindromo apraiškoje, kurią sukelia stiprus fizinis stresas, gali dominuoti pagrindinės ūminės ligos pasireiškimas. Pacientams, sergantiems išeminiu insultu ar traukuliais, Takotsubo sindromą rečiau lydi krūtinės skausmas. Priešingai, pacientams, kenčiantiems nuo emocinio streso, dažniau pasireiškia krūtinės skausmas ir širdies plakimas.

Svarbu pažymėti, kad pacientų, sergančių Takotsubo sindromu, pogrupiui gali pasireikšti simptomai, atsirandantys dėl jo komplikacijų:

• Širdies nepakankamumas;
• Plaučių edema;
• Smegenų kraujagyslių avarija;
• Kardiogeninis šokas: širdies siurblio gedimas;
• Širdies sustojimas;

Takotsubo sindromo diagnozę dažnai sunku atskirti nuo ūminio miokardo infarkto. Tačiau kai kuriems pacientams tai gali būti diagnozuojama atsitiktinai, pasikeitus elektrokardiogramoje (EKG) arba staiga padidėjus širdies biomarkerių – produktų, patenkančių į kraują, kai širdis pažeidžiama, kiekis.

Koronarinė angiografija su kairiuoju skilveliu – kokybinė ir kiekybinė kairiojo skilvelio funkcijos rentgenografija – laikoma aukso standarto diagnostikos priemone, leidžiančia paneigti arba patvirtinti ligą.

Priemonė, vadinama InterTAK balu, taip pat gali greitai padėti diagnozuoti Takotsubo sindromą. Įvertintas iš 100 taškų, InterTAK balas pagrįstas septyniais parametrais: 

• Moteriška lytis (25 balai);
• Psichologinio streso buvimas (24 balai);
• fizinio streso buvimas (13 balų);
• ST segmento depresijos nebuvimas elektrokardiogramoje (12 balų);
• Psichiatrinė istorija (11 balų);
• Neurologinė istorija (9 balai);
• QT intervalo pailgėjimas elektrokardiogramoje (6 balai).

Didesnis nei 70 balų yra susijęs su ligos tikimybe, lygia 90%.

Daugumą Takotsubo sindromų sukelia stresiniai įvykiai. Fiziniai veiksniai yra labiau paplitę nei emociniai veiksniai. Kita vertus, vyrus dažniau nukenčia fizinis stresas, o moterims – emocinis trigeris. Galiausiai atvejų pasitaiko ir nesant akivaizdaus stresoriaus.

Fiziniai trigeriai

Tarp fizinių veiksnių yra:

• Fizinė veikla: intensyvi sodininkystė ar sportas;
• Įvairios sveikatos būklės ar atsitiktinės situacijos: ūminis kvėpavimo nepakankamumas (astma, paskutinės stadijos lėtinė obstrukcinė plaučių liga), pankreatitas, cholecistitas (tulžies pūslės uždegimas), pneumotoraksas, trauminiai sužalojimai, sepsis, chemoterapija, radioterapija, nėštumas, cezario pjūvis, žaibas, beveik skendimas, hipotermija, kokaino, alkoholio ar opioidų vartojimo nutraukimas, apsinuodijimas anglies monoksidu ir kt.
• Tam tikri vaistai, įskaitant dobutamino testus nepalankiausiomis sąlygomis, elektrofiziologinius tyrimus (izoproterenolio arba epinefrino) ir beta agonistus astmai ar lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti;
• Ūminis vainikinių arterijų obstrukcija;
• Nervų sistemos pažeidimai: insultas, galvos trauma, intracerebrinis kraujavimas ar traukuliai;

Psichologiniai trigeriai

Tarp psichologinių veiksnių yra:

• Sielvartas: šeimos nario, draugo ar augintinio mirtis;
• Tarpasmeniniai konfliktai: skyrybos ar šeimos išsiskyrimas;
• Baimė ir panika: vagystė, užpuolimas ar viešas kalbėjimas;
• Pyktis: ginčas su šeimos nariu ar šeimininku;
• Nerimas: asmeninė liga, vaiko priežiūra ar benamystė;
• Finansinės ar profesinės problemos: azartinių lošimų praradimas, verslo bankrotas ar darbo praradimas;
• Kiti: ieškiniai, neištikimybė, šeimos nario įkalinimas, praradimas teismuose ir kt.;
• Stichinės nelaimės, tokios kaip žemės drebėjimai ir potvyniai.

Galiausiai reikia pažymėti, kad emociniai sindromo sukėlėjai ne visada yra neigiami: ligą gali sukelti ir teigiami emociniai įvykiai: netikėtas gimtadienio vakarėlis, aukso puodo laimėjimo faktas ir teigiamas darbo pokalbis ir kt. apibūdinamas kaip „laimingos širdies sindromas“.

Po pirmojo Takotsubo sindromo atvejo pacientams gresia pasikartojimas net ir po daugelio metų. Atrodo, kad tam tikros medžiagos pagerina išgyvenamumą po vienerių metų ir sumažina pasikartojimo dažnį:

• AKF inhibitoriai: jie slopina angiotenzino I pavertimą angiotenzinu II – fermentu, dėl kurio susitraukia kraujagyslės – ir padidina bradikinino, kraujagysles plečiančio fermento, kiekį;
• Angiotenzino II receptorių antagonistai (ARA II): jie blokuoja to paties pavadinimo fermento veikimą.
• Esant sunkiam kairiojo skilvelio disfunkcijai, susijusiam su nuolatiniu viršūninio pilvo pūtimu, kiekvienu konkrečiu atveju po hospitalizacijos gali būti svarstomas vaistas nuo trombocitų agregacijos (APA).

Galimas katecholaminų pertekliaus – iš tirozino susintetintų organinių junginių, veikiančių kaip hormonas arba neurotransmiteris, iš kurių dažniausiai yra adrenalinas, norepinefrinas ir dopaminas – vaidmuo vystant Takotsubo kardiomiopatiją buvo diskutuojama jau seniai, todėl beta blokatoriai buvo pasiūlyti kaip gydymo strategija. Tačiau neatrodo, kad jie būtų veiksmingi ilgą laiką: pacientams, gydomiems beta adrenoblokatoriais, pasikartojimo dažnis yra 30%.

Dar reikia ištirti kitus gydymo būdus, pavyzdžiui, antikoaguliantus, hormoninius menopauzės gydymo būdus ar psichoterapinį gydymą.

Takotsubo sindromo rizikos veiksnius galima suskirstyti į tris pagrindinius tipus:

• Hormoniniai veiksniai: ryškus moterų po menopauzės persvara rodo hormonų įtaką. Mažesnis estrogenų kiekis po menopauzės potencialiai padidina moterų jautrumą Takotsubo sindromui, tačiau iki šiol trūksta sisteminių duomenų, rodančių aiškų ryšį tarp šių dviejų;
• Genetiniai veiksniai: gali būti, kad genetinis polinkis gali sąveikauti su aplinkos veiksniais, skatinančiais ligos atsiradimą, tačiau šiuo atveju taip pat trūksta tyrimų, leidžiančių apibendrinti šį teiginį;
• Psichikos ir neurologiniai sutrikimai: Takotsubo sindromu sergantiems pacientams buvo pranešta apie didelį psichikos – nerimo, depresijos, slopinimo – ir neurologinių sutrikimų paplitimą.