Geriausias oras žvejybai, įkandimą įtakojantys veiksniai

Beveik visi meškeriotojai tai žino oro sąlygos labai įtakoja žuvies įkandimą. Kartu jie pastebėjo, kad būna orų, kai žuvys kimba labai aktyviai ir tai pats tinkamiausias oras žvejybai. Paprastai tai yra tam tikrų oro sąlygų, kurias labai sunku numatyti, derinys.

Iš esmės geriausias oras žvejybai žvejams nepriimtinas., tačiau daugelis iš jų aukoja savo komfortą dėl intensyvaus kandžiojimosi malonumo. Tačiau dažniausiai norint žinoti, kada žuvis kimba, nereikia peršlapti per lietų ar kęsti stiprius vėjo gūsius, taip pat būti rūke, kai net nesimatote plūdės.

Žinodami kai kurias sąlygas, kurios turi įtakos įkandimui, o tiksliau jų derinį, galite nustatyti, ar žuvis bus sugauta šiandien, taip pat, kur tiksliai ji įkandins neišeinant iš tvenkinio. Taigi, šiame straipsnyje mes jums pasakysime, koks oras yra geriausias žvejybai, taip pat kokie veiksniai lemia šį orą.

Tam tikrų veiksnių įtaka žuvies įkandimui

Turėtumėte atkreipti dėmesį į šiuos rodiklius:

• Atmosferos slėgis;
• debesų buvimas;
• aplinkos temperatūra;
• rezervuaro gylis ir vandens skaidrumas;
• kritulių buvimas;
• srovės buvimas;
• vėjo buvimas ir kryptis.

Tikslinga panagrinėti kiekvieną iš jų išsamiau, ypač todėl, kad jie koreguoja žvejybą. Kartais pasitaiko atvejų, kai pagal visus požymius žuvies gaudyti nereikėtų, tačiau ji elgiasi labai aktyviai. Tai reiškia, kad į kai kuriuos ženklus nebuvo atsižvelgta, o vaizdiniai stebėjimai gali būti klaidinantys. Tikimasi, kad žuvų elgesio mįslė bus įminta ir tam padės aukščiau aprašyti veiksniai.

Atmosferos slėgio įtaka

Manoma, kad šis veiksnys aktyviausiai veikia žuvies elgesį, taigi ir jos įkandimą.. Žuvys gerai kimba esant pastoviam arba mažėjančiam slėgiui, o tai rodo, kad orai pasikeičia į blogesnę pusę. Žuvys pradeda aktyviai maitintis, jei tikimasi blogų orų, ypač todėl, kad jos labai gerai jaučia tokių pokyčių artėjimą. Viskas čia gali būti paaiškinta fiziologinėmis savybėmis, susijusiomis su oro pūslės buvimu žuvyje. Tai leidžia tinkamai išlikti vandens stulpelyje ir judėti be problemų. Pasikeitus slėgiui, oro burbulas nustoja pilnai atlikti savo funkcijas, o žuvys blogų sąlygų laikotarpiui tiesiog guli dugne ir nustoja judėti aplink rezervuarą.

Staigių slėgio kritimų metu žuvys pradeda neorientuoti vandens storymėje ir labai sunku rasti masalą, nes negali teisingai įvertinti savo buvimo vietos. Žuvis pradeda rodyti apsvaigimo poveikį. Todėl jis nustoja judėti vandens stulpelyje, būdamas tam tikrose vietose gylyje.

Atmosferos slėgis turėtų būti ne tik stabilus, bet ir turėti tam tikrus rodiklius. Skirtingiems rezervuarams šie rodikliai gali turėti skirtingas vertes dėl jų gylio. Tuo pačiu metu manoma, kad optimalus atmosferos slėgio lygis, kuris prisideda prie normalaus kramtymo, atitinka 750 mm Hg. Bet tai nereiškia, kad kai slėgis pasiekia šią vertę, įkandimas yra garantuotas. Be šio veiksnio, yra ir kitų.

Debesuotumas

Debesų buvimas taip pat koreguoja žuvų elgesį. Priklausomai nuo to, ar debesuota, ar be debesų, žuvis migruoja per rezervuarą, keisdama savo vietą. Karštu saulėtu oru žuvis vėsiu vandeniu ieško gilesnių vietų arba prisidengia virš vandens kabančių medžių pavėsyje. Tokiu oru ji nori būti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Jei kelias dienas buvo karšta, o dangus buvo be debesų, tada, kai pasirodo debesys, žuvys pradeda kilti iš gelmių ir patenka į vandens platybes ieškodamos maisto. Saulės trūkumas padidina deguonies lygį viršutiniuose vandens sluoksniuose. Todėl tokiomis dienomis galimas geras žuvies kąsnis.

Jei oras debesuotas, o dar labiau šaltas, kelias dienas iš eilės, vargu ar galima tikėtis sėkmingos žūklės, tačiau atėjus pirmosioms saulėtoms dienoms žuvys plaukia arčiau paviršiaus pasilepinti saulėje.

Kai debesuotumas kinta, žuvys keliauja į šiltesnes telkinio vietas, kur praleidžia didžiąją laiko dalį. Jei pasirinksite tinkamą vietą tokiu oru, galite tikėtis gero laimikio.

Oro temperatūra

Temperatūros režimas turi didžiulę įtaką žuvų veiklai, nes ji priklauso šaltakraujiškiems faunos atstovams. Tarp vandens temperatūros ir aplinkos temperatūros yra tiesioginis ryšys. Kadangi dauguma medžiagų apykaitos procesų vyksta esant aukštai temperatūrai, žuvys pradeda maitintis pakilus oro temperatūrai. Tačiau žuvų aktyvumas pastebimas tam tikrose temperatūros ribose, o esant aukštesnei temperatūrai žuvis tampa vangus ir atsisako valgyti. Kai vandens temperatūra pakyla virš optimalios, žuvis pradeda ieškoti vietų su vėsesniu vandeniu, o maitintis pradeda tik nuo saulės patekėjimo. Tokia žuvis kaip karpis savo aktyvumą rodo ne dieną, o po saulėlydžio ir iki ryto aktyviai pešasi. Daugelis karpių žvejų pasistato įrankius, kad jį gaudytų tik naktį.

Ilgai atvėsus, žuvys gali gulėti žemai ir būti neaktyvios, tačiau atšilimo laikotarpiais galite tikėtis produktyvios žvejybos.

Tuo pačiu metu, sumažėjus vandens temperatūrai, plėšrūnas valgo daugiau, nes judėti reikia daugiau energijos.

Tokiais atvejais galime padaryti nedviprasmišką išvadą: jei atšals, drąsiai galima eiti lydekas, o jei atšils, tuomet galima tikėtis taikios žuvies laimikio.

Rezervuaro gylis ir vandens grynumas

Vandens skaidrumas, vienareikšmiškai, turi įtakos kramtymo veiklai. Skaidrus vanduo leidžia žuvims atidžiau apžiūrėti masalą nei purvinas vanduo. Todėl purvinas vanduo leidžia efektyviau panaudoti ne itin kokybiškus masalus. Skaidriam vandeniui labiau tinka kokybiški masalai, kurie laidų metu neturi netikro žaidimo.

Tuo pačiu metu labai purvinas vanduo neleidžia žuviai greitai rasti masalo, ypač jei žuvis blogai mato. Tokiu atveju geriau naudoti didelius atstumus matomus masalus arba jaukus, pagamintus iš valgomojo silikono. Kalbant apie taikias žuvis, ji gali rasti masalą neramiuose vandenyse.

Jei vandens lygis nukrenta, žuvis atsisako maitintis. Ji pradeda nerimauti dėl šios aplinkybės. Tokiomis sąlygomis žuvys pradeda ieškoti gilesnių vietų. Tai taikoma tiek ežerams, tiek upėms. Paprastai mažos upės teka į dideles, o didelės – į jūras ir ežerus. Todėl žuvys, kai upės tampa seklios, rieda žemyn į gilesnes vietas, esančias upių ir ežerų, taip pat upių ir jūrų ribose.

Kai vandens lygis pakyla, žuvys pradeda rodyti aktyvumą. Greičiausiai taip yra dėl to, kad padidėjus vandens lygiui pagerėja jo savybės: padidėja vandens prisotinimas deguonimi, taip pat padidėja jo maistinės savybės. Kylantis vandens lygis dažniausiai atsiranda dėl smarkių liūčių ar tirpstančio sniego, dėl kurio dirva išplaunama iš laukų, kuriuose yra įvairių vabzdžių ir kirmėlių. Pastebėta, kad po stipraus lietaus žuvies įkandimas tikrai pagerės.

Kritulių įtaka

Krituliai vasarą yra lietus, kuris gali įvairiai paveikti įkandimo intensyvumą. Jei karštu oru lyja, aktyvus kandžiojimasis garantuotas, nes atneša ilgai lauktą vėsą ir praturtina vandenį deguonimi. Be to, jis gali atnešti šiek tiek maisto, išplauto iš pakrantės dirvožemio. Pastebėta, kad tose vietose, kur lietaus vanduo kartu su išplautomis žemėmis patenka į upę ar kitą vandens telkinį, žuvys pasižymėjo labai dideliu aktyvumu.

Jei oras šaltas ir karts nuo karto lyja, tuomet nereikėtų tikėtis sėkmingos žvejybos. Vienintelė žuvų rūšis, kuri tokiu oru gali suaktyvėti, yra vėgėlė. Jei lauke šalta ir lyja, laikas eiti į vėgėlę.

Tėkmė

Paprastai srovės buvimas upėse yra nuolatinis reiškinys, todėl įkandimui didelės įtakos neturi, nors pritraukia žuvis, kurios mėgsta nuolat būti srovėje. Jei kaip pavyzdį paimsime upę, joje galite rasti kelių tipų tėkmės, kurios gali turėti skirtingą kryptį. Tai ypač pasakytina apie upes, kurios turi sudėtingą kanalą su daugybe vingių. Sprendžiant pagal srovės pobūdį, galima nustatyti tam tikros rūšies žuvų buvimą tam tikroje vietovėje. Kiek aktyvus bus įkandimas – atskiras klausimas.

Tvenkiniuose ir ežeruose taip pat galite pastebėti vandens judėjimą rezervuare, tačiau tik veikiami išorinių veiksnių, tokių kaip vėjas. Kartu su vandeniu vėjas palei rezervuarą neša maisto elementus, kurie išplaunami iš seklumos. Žuvys, kaip taisyklė, kontroliuoja tokius procesus ir visada lydi maisto dalelių judėjimą per rezervuarą. Iš to išplaukia, kad vėjas, kuris judina vandens mases, prisideda prie įkandimo suaktyvinimo.

Vėjo poveikis žuvies įkandimui

Vėjas, kaip ir visi ankstesni veiksniai, gali turėti įtakos žvejybos efektyvumui. O čia įtaką daro du veiksniai – tai vėjo stiprumas ir kryptis. Paprastai, atėjus vėjui, keičiasi ir orai. Koks bus oras, šiltas ir šaltas, priklausys nuo to, kurioje pasaulio dalyje pūs vėjas. Jei vėjas pūs iš pietų, greičiausiai oras bus šiltas, o jei iš šiaurės – tada šaltas. Vėjas, varantis bangas ant rezervuaro, labai greitai sumaišo viršutinius sluoksnius. Tai reiškia, kad šiltas pietų vėjas gali padidinti viršutinių vandens sluoksnių temperatūrą, o šaltas šiaurės vėjas padarys juos šaltesnius.

Šaltas šiaurės vėjas gali teigiamai paveikti įkandimą po ilgos karščio bangos, o šiltas pietų vėjas po ilgo šalčio.

Vėjo stiprumas taip pat daro savo koregavimus. Kai vėjas nestiprus, kai vandens paviršiuje matomi silpni raibuliukai, žuvys elgiasi natūraliau, nes nemato, kas vyksta krante. Šia aplinkybe meškeriotojas gali pasinaudoti, nes žuvis jaučiasi saugiai. Pučiant stipriam vėjui vargu ar galima tikėtis normalios žvejybos, nes bangos drebina reikmenis, o tai sunerina žuvis. Viskas pradeda judėti, įskaitant masalą ant kabliuko ir tiektuvą su masalu.

Nustojus vėjui galite tikėtis geros žvejybos. Bangos, trenkdamos į krantą, išplauna maistą ir į krantą pasimaitinti tikrai atplauks tokios žuvys kaip karšiai. Meškeriotojams tai kaip tik tas atvejis, kai galima pagauti gerą karšį.

Jei sudėsite visus šiuos veiksnius, galėsite numatyti žuvies elgesį, ką daro patyrę meškeriotojai. Tokiu atveju išėjus į lauką anksti ryte pagal vėjo kryptį galima nustatyti, ar verta šiandien eiti žvejoti. Nepaisant to, yra kategorija žvejų, kurie nekreipia daug dėmesio į įvairius veiksnius ir vis tiek žvejoja. Tokie žvejai traukia ne žuvį, o eina į tvenkinį pailsėti, kad pasisemtų dar vieno žvalumo. Be to, savaitgaliai nedera prie oro sąlygų ir nepanašūs vienas į kitą.

Tačiau yra ir kita meškeriotojų kategorija, kurie žvejoti važiuoja tik perspektyviomis dienomis. Tam daugelis pasinaudojo internetu, kuriame nurodoma artimiausių dienų orų prognozė, nurodant atmosferos slėgį, oro temperatūrą ir vėjo kryptį. Jei ši diena darbinga, tuomet galima pasiimti laisvą dieną, o jei žvejys yra pensininkas, tada jam nėra kliūčių eiti žvejoti reikiamą dieną.

Kandžiojimo aktyvumo prognozavimas yra sudėtingas ir dviprasmiškas procesas, kurį gali atlikti tik patyrę ir kryptingi žvejai. Paprastai sunku suderinti visas aplinkybes.