Turinys
Visi esame skirtingi, tačiau kiekvienas iš mūsų globalia prasme susiduria su tais pačiais iššūkiais: atrasti save, suprasti savo galimybių ribas, siekti didelių tikslų. Tinklaraštininkas Markas Mansonas siūlo į gyvenimą žiūrėti kaip į keturių etapų seriją. Kiekvienas iš jų atveria naujas galimybes, bet ir reikalauja iš mūsų naujo mąstymo.
Norint pajusti gyvenimo pilnatvę, kartą sau pasakyti, kad nenugyvenai jo veltui, reikia pereiti keturis formavimosi etapus. Pažink save, savo norus, kaupk patirtį ir žinias, perteik jas kitiems. Ne visiems pavyksta. Bet jei atsidursite tarp tų, kurie sėkmingai įveikė visus šiuos žingsnius, galite laikyti save laimingu žmogumi.
Kokie tai etapai?
Pirmas etapas: imitacija
Mes gimstame bejėgiai. Negalime vaikščioti, kalbėti, maitintis, savimi pasirūpinti. Šiame etape turime pranašumą mokytis greičiau nei bet kada anksčiau. Esame užprogramuoti mokytis naujų dalykų, stebėti ir mėgdžioti kitus.
Pirmiausia mokomės vaikščioti ir kalbėti, tada ugdome socialinius įgūdžius stebėdami ir kopijuodami bendraamžių elgesį. Galiausiai, mokomės prisitaikyti prie visuomenės, laikydamiesi taisyklių ir nuostatų bei stengdamiesi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kuris būtų laikomas priimtinu mūsų ratui.
Pirmojo etapo tikslas – išmokti veikti visuomenėje. Tėvai, globėjai ir kiti suaugusieji padeda mums tai pasiekti, ugdydami gebėjimą mąstyti ir priimti sprendimus.
Tačiau kai kurie suaugusieji patys to niekada neišmoko. Todėl mus baudžia už tai, kad norime išsakyti savo nuomonę, mumis netiki. Jei šalia tokių yra, mes nesivystame. Mes įstringame Pirmojoje stadijoje, mėgdžiodami aplinkinius, stengdamiesi įtikti visiems, kad nebūtume teisiami.
Pagal gerą scenarijų pirmasis etapas trunka iki vėlyvos paauglystės ir baigiasi sulaukus pilnametystės – apie 20 kartų. Yra tokių, kurie vieną dieną, sulaukę 45 metų, pabunda supratę, kad niekada negyveno sau.
Pereiti Pirmąjį etapą reiškia išmokti kitų standartus ir lūkesčius, bet mokėti jiems elgtis priešingai, kai jaučiame, kad tai būtina.
Antrasis etapas: savęs pažinimas
Šiame etape mes išmokstame suprasti, kuo skiriamės nuo kitų. Antrasis etapas reikalauja patiems priimti sprendimus, išbandyti save, suprasti save ir tai, kas daro mus išskirtiniais. Šiame etape yra daug klaidų ir eksperimentų. Stengiamės gyventi naujoje vietoje, leisti laiką su naujais žmonėmis, išbandyti savo kūną ir jo pojūčius.
Antrojo etapo metu keliavau ir aplankiau 50 šalių. Mano brolis įsitraukė į politiką. Kiekvienas iš mūsų šį etapą išgyvename savaip.
Antrasis etapas tęsiasi tol, kol pradedame susidurti su savo apribojimais. Taip, yra ribos – nesvarbu, ką tau sakys Deepak Chopra ir kiti psichologiniai „guru“. Bet iš tiesų, atrasti savo ribotumą yra puiku.
Kad ir kaip stengtumėtės, kažkas vis tiek pasirodys blogai. Ir jūs turite žinoti, kas tai yra. Pavyzdžiui, aš nesu genetiškai linkęs tapti puikia sportininke. Įdėjau daug pastangų ir nervų, kad tai suprasčiau. Bet kai tik atėjo supratimas, nusiraminau. Šios durys uždarytos, tad ar verta prasibrauti?
Kai kurios veiklos mums tiesiog netinka. Yra ir kitų, kurie mums patinka, bet tada prarandame susidomėjimą jais. Pvz., gyventi kaip tvarstė. Keiskite seksualinius partnerius (ir darykite tai dažnai), būkite bare kiekvieną penktadienį ir dar daugiau.
Ne visos mūsų svajonės gali išsipildyti, todėl turime atidžiai atsirinkti, į ką tikrai verta investuoti, ir pasitikėti savimi.
Ribos yra svarbios, nes jos leidžia suprasti, kad mūsų laikas nėra begalinis ir jį reikia skirti kažkam svarbiam. Jeigu tu ką nors sugebi, tai dar nereiškia, kad turėtum tai daryti. Tai, kad tau patinka tam tikri žmonės, dar nereiškia, kad turi būti su jais. Tai, kad matote daugybę galimybių, nereiškia, kad turėtumėte jas visomis išnaudoti.
Kai kurie perspektyvūs aktoriai yra 38 metų padavėjai ir laukia dvejus metus, kol bus pakviesti į atranką. Yra startuolių, kurie 15 metų nesugeba sukurti ko nors vertingo ir gyventi su tėvais. Kai kurie žmonės negali užmegzti ilgalaikių santykių, nes jaučia, kad rytoj sutiks ką nors geresnio.
7 pratimai, kaip rasti savo gyvenimo darbą
Kažkuriuo metu turime pripažinti, kad gyvenimas yra trumpas, ne visos mūsų svajonės gali išsipildyti, todėl turime atidžiai pasirinkti, į ką verta investuoti iš tikrųjų, ir pasitikėti savo pasirinkimu.
Žmonės, įstrigę antroje stadijoje, didžiąją laiko dalį praleidžia įtikinėdami save priešingai. „Mano galimybės yra neribotos. Aš galiu viską įveikti. Mano gyvenimas yra nuolatinis augimas ir tobulėjimas. Bet visiems akivaizdu, kad jie tik žymi laiką. Tai amžini paaugliai, vis ieškantys savęs, bet nieko nerandantys.
Trečias etapas: įsipareigojimas
Taigi, jūs radote savo ribas ir „stop zonas“ (pavyzdžiui, lengvoji atletika ar kulinarijos menas) ir supratote, kad kai kurios veiklos nebetenkina (vakarėliai iki ryto, kelionės autostopu, vaizdo žaidimai). Jūs liekate su tuo, kas tikrai svarbu ir gerai. Dabar atėjo laikas užimti savo vietą pasaulyje.
Trečias etapas – įsitvirtinimo metas ir atsisveikinimas su viskuo, kas neverta tavo jėgų: su draugais, kurie blaško ir traukia atgal, pomėgiais, kuriems reikia laiko, su senomis svajonėmis, kurios jau nebesipildys. Bent jau artimiausiu metu ir taip, kaip tikimės.
Kas dabar? Investuojate į tai, ką galite pasiekti daugiausiai, į santykius, kurie jums tikrai svarbūs, į vieną pagrindinę savo gyvenimo misiją – nugalėti energijos krizę, tapti puikiu žaidimų dizaineriu arba užauginti du berniukus.
Tie, kurie laikosi trečiojo etapo, paprastai negali atsisakyti nuolatinio siekio daugiau.
Trečias etapas – maksimalaus savo potencialo atskleidimo laikas. Štai už ką būsi mylimas, gerbiamas ir prisimenamas. Ką paliksi po savęs? Nesvarbu, ar tai būtų moksliniai tyrimai, ar naujas technologinis produktas, ar mylinti šeima, pereiti Trečiąjį etapą reiškia palikti pasaulį, šiek tiek kitokį, nei buvo prieš pasirodant.
Jis baigiasi, kai yra dviejų dalykų derinys. Pirma, jaučiate, kad padarėte pakankamai, ir vargu ar pranoksite savo pasiekimus. Antra, pasenote, pavargote ir pradėjote pastebėti, kad labiausiai norite sėdėti terasoje, gurkšnoti martinį ir spręsti kryžiažodžius.
Tie, kurie fiksuojasi Trečiojoje stadijoje, dažniausiai negali atsisakyti nuolatinio troškimo daugiau. Tai veda prie to, kad net sulaukę 70 ar 80 metų jie negalės mėgautis ramybe, liks susijaudinę ir nepatenkinti.
Ketvirtasis etapas. Paveldas
Šiame etape žmonės atsiduria maždaug pusę amžiaus praleidę tam, kas buvo reikšmingiausia ir svarbiausia. Jie dirbo gerai. Jie uždirbo viską, ką turi. Galbūt jie sukūrė šeimą, labdaros fondą, padarė perversmą savo srityje. Dabar jie sulaukė tokio amžiaus, kai jėgos ir aplinkybės nebeleidžia lipti aukščiau.
Ketvirtosios pakopos gyvenimo tikslas yra ne tiek siekti kažko naujo, kiek užtikrinti pasiekimų išsaugojimą ir žinių perdavimą. Tai gali būti parama šeimai, patarimai jauniems kolegoms ar vaikams. Projektų ir įgaliojimų perdavimas studentams ar patikimiems asmenims. Tai gali reikšti padidėjusį politinį ir socialinį aktyvumą – jei turite įtakos, kurią galite panaudoti visuomenės labui.
Ketvirtasis etapas yra svarbus psichologiniu požiūriu, nes tai daro vis didesnį suvokimą apie savo mirtingumą pakenčiamą. Kiekvienam svarbu jausti, kad jo gyvenimas kažką reiškia. Gyvenimo prasmė, kurios nuolat ieškome, yra vienintelė mūsų psichologinė gynyba nuo gyvenimo nesuvokiamumo ir mūsų pačių mirties neišvengiamumo.
Prarasti šią prasmę arba jos praleisti, kol turėjome galimybę, reiškia susidurti su užmarštimi ir leisti jai mus suvalgyti.
Apie ką visa tai?
Kiekvienas gyvenimo etapas turi savo ypatybes. Ne visada galime kontroliuoti to, kas vyksta, bet galime gyventi sąmoningai. Sąmoningumas, savo pozicijos gyvenimo kelyje supratimas – gera vakcina nuo blogų sprendimų ir neveiklumo.
Pirmajame etape esame visiškai priklausomi nuo kitų veiksmų ir pritarimo. Žmonės yra nenuspėjami ir nepatikimi, todėl svarbiausia kuo anksčiau suprasti, ko verti žodžiai, kokios mūsų stiprybės. To galime išmokyti ir savo vaikus.
Antrajame etape mes išmokstame būti savarankiški, bet vis tiek priklausomi nuo išorinio paskatinimo – mums reikia atlygio, pinigų, pergalių, pergalių. Tai galime kontroliuoti, tačiau ilgainiui šlovė ir sėkmė taip pat nenuspėjami.
Trečiajame etape mokomės remtis patikrintais santykiais ir keliais, kurie antrajame etape pasirodė patikimi ir perspektyvūs. Galiausiai, ketvirtasis etapas reikalauja, kad galėtume įsitvirtinti ir laikytis to, ką įgijome.
Kiekviename paskesniame etape laimė tampa vis labiau pavaldi mums (jei viską padarėme teisingai), labiau remiasi mūsų vidinėmis vertybėmis ir principais, o mažiau išoriniais veiksniais. Kai nustatysite, kur esate, žinosite, kur sutelkti dėmesį, kur investuoti išteklius ir kur nukreipti savo veiksmus. Mano grandinė nėra universali, bet ji man tinka. Ar tai tinka jums – spręskite patys.
Apie autorių: Markas Mansonas yra tinklaraštininkas ir verslininkas, žinomas dėl provokuojančių įrašų apie karjerą, sėkmę ir gyvenimo prasmę.