Pagal iš anksto egzistuojantį požiūrį, smegenų senėjimo procesas prasideda tada, kai vaikas tampa paauglys. Šio proceso pikas patenka į brandos metus. Tačiau dabar nustatyta, kad žmogaus smegenys turi galimybę keistis, atkurti ir atsinaujinti, ir neribotai. Iš to išplaukia, kad pagrindinis veiksnys, turintis įtakos smegenims, yra ne amžius, o žmogaus elgesys per visą gyvenimą.
Yra procesų, kurie „iš naujo paleidžia“ subkortikinius baltosios medžiagos neuronus (bendrai vadinamus baziniu branduoliu); šių procesų metu smegenys dirba sustiprintu režimu. Nucleus basalis aktyvuoja smegenų neuroplastiškumo mechanizmą. Terminas neuroplastiškumas reiškia gebėjimą kontroliuoti smegenų būklę ir palaikyti jų funkcionavimą.
Su amžiumi smegenų efektyvumas šiek tiek mažėja, tačiau jis nėra toks reikšmingas, kaip anksčiau manė ekspertai. Galima ne tik sukurti naujus nervinius kelius, bet ir patobulinti senus; tai galima daryti visą žmogaus gyvenimą. Norint pasiekti ir pirmąjį, ir antrąjį, galima naudoti tam tikrus metodus. Kartu manoma, kad šiomis priemonėmis pasiektas teigiamas poveikis žmogaus organizmui išlieka ilgą laiką.
Panašus efektas galimas ir dėl to, kad žmogaus mintys sugeba paveikti jo genus. Visuotinai pripažįstama, kad genetinė medžiaga, kurią žmogus paveldėjo iš savo protėvių, negali pasikeisti. Remiantis plačiai paplitusiu įsitikinimu, žmogus iš savo tėvų gauna visą bagažą, kurį jie patys įgijo iš savo protėvių (ty genus, nulemiančius, koks žmogus bus aukštas ir sudėtingas, kokios ligos jam būdingos ir pan.). ir šio bagažo pakeisti negalima. Tačiau iš tikrųjų žmogaus genai gali būti paveikti visą jo gyvenimą. Juos įtakoja ir nešiotojo veiksmai, ir jo mintys, jausmai ir įsitikinimai.
Šiuo metu žinomas toks faktas: kaip žmogus maitinasi ir koks jo gyvenimo būdas veikia jo genus. Juose pėdsaką palieka ir fizinis aktyvumas bei kiti veiksniai. Šiandien ekspertai atlieka tyrimus, susijusius su emocinio komponento – minčių, jausmų, žmogaus tikėjimo – įtakos genams. Specialistai ne kartą įsitikino, kad cheminės medžiagos, kurioms daro įtaką žmogaus psichinė veikla, stipriausiai veikia jo genus. Jų poveikio laipsnis prilyginamas poveikiui, kurį genetinei medžiagai daro pakeitus mitybą, gyvenimo būdą ar buveinę.
Ką rodo tyrimai?
Pasak daktaro Dawson Church, jo eksperimentai patvirtina, kad žmogaus mintys ir tikėjimas gali suaktyvinti genus, susijusius su liga ir sveikimu. Anot jo, žmogaus organizmas skaito informaciją iš smegenų. Pasak mokslo, žmogus turi tik tam tikrą genetinį rinkinį, kurio negalima pakeisti. Tačiau svarbų vaidmenį vaidina tai, kokie genai turi įtakos savo nešiotojo suvokimui ir įvairiems jo kūne vykstantiems procesams, sako Church.
Ohajo universitete atliktas eksperimentas aiškiai parodė protinės veiklos įtakos organizmo atsinaujinimui laipsnį. Jį įgyvendinant dalyvavo poros. Kiekvienam tiriamajam buvo padaryta nedidelis odos sužalojimas, dėl kurio atsirado pūslė. Po to poros turėjo 30 minučių vesti pokalbį abstrakčia tema arba ginčytis bet kokiu klausimu.
Po eksperimento keletą savaičių ekspertai matavo trijų baltymų, turinčių įtakos odos žaizdų gijimo greičiui, koncentraciją tiriamųjų organizmuose. Rezultatai parodė, kad dalyvių, kurie įsitraukė į ginčą ir parodė didžiausią kaustiškumą ir standumą, šių baltymų kiekis buvo 40% mažesnis nei tų, kurie bendravo abstrakčia tema; tas pats galiojo ir žaizdos atsinaujinimo greičiui – jis buvo tiek pat procentų mažesnis. Komentuodama eksperimentą, Church pateikia tokį vykstančių procesų aprašymą: organizme gaminasi baltymas, kuris pradeda genų, atsakingų už regeneraciją, darbą. Genai naudoja kamienines ląsteles, kad sukurtų naujas odos ląsteles, kad ją atstatytų. Tačiau esant stresui, organizmo energija eikvoja streso medžiagų (adrenalino, kortizolio, norepinefrino) išsiskyrimui. Tokiu atveju signalas, siunčiamas gydomiesiems genams, tampa daug silpnesnis. Tai veda prie to, kad gijimas žymiai sulėtėja. Priešingai, jei organizmas nėra priverstas reaguoti į išorines grėsmes, visos jo jėgos panaudojamos gijimo procese.
Kodėl tai svarbu?
Gimęs žmogus turi tam tikrą genetinį paveldėjimą, kuris užtikrina efektyvų organizmo funkcionavimą kasdienės fizinės veiklos metu. Tačiau žmogaus gebėjimas išlaikyti psichinę pusiausvyrą tiesiogiai veikia kūno gebėjimą panaudoti savo galimybes. Net jei žmogus yra pasinėręs į agresyvias mintis, yra būdų, kuriais jis gali pritaikyti savo kelius, kad palaikytų mažiau reaktyvius procesus. Nuolatinis stresas prisideda prie priešlaikinio smegenų senėjimo.
Stresas lydi žmogų visą jo gyvenimo kelią. Štai tokia yra Niujorko medicinos mokyklos geriatrijos profesoriaus daktaro Harvardo Phyllitto iš JAV nuomonė (Phyllitt taip pat vadovauja fondui, kuris kuria naujus vaistus sergantiems Alzheimerio liga). Phyllit teigimu, didžiausią neigiamą poveikį organizmui daro psichinė įtampa, kurią viduje jaučia žmogus kaip reakcija į išorinius dirgiklius. Šis teiginys pabrėžia, kad organizmas duoda tam tikrą atsaką į neigiamus išorinius veiksnius. Panaši žmogaus organizmo reakcija veikia ir smegenis; pasekmė – įvairūs psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, atminties sutrikimas. Stresas prisideda prie atminties praradimo senatvėje ir taip pat yra Alzheimerio ligos rizikos veiksnys. Tuo pačiu žmogui gali kilti jausmas, kad jis yra daug vyresnis (protinės veiklos prasme), nei yra iš tikrųjų.
Kalifornijos universiteto mokslininkų atliktų eksperimentų rezultatai parodė, kad jei organizmas yra nuolat priverstas reaguoti į stresą, rezultatas gali būti svarbios smegenų limbinės sistemos dalies – hipokampo – sumažėjimas. Ši smegenų dalis suaktyvina streso padarinius šalinančius procesus, taip pat užtikrina ilgalaikės atminties funkcionavimą. Šiuo atveju kalbame ir apie neuroplastiškumo pasireiškimą, bet čia jis neigiamas.
Atsipalaidavimas, žmogus, vedantis užsiėmimus, kurių metu visiškai nutraukia bet kokias mintis – šios priemonės leidžia greitai sutvarkyti mintis ir dėl to normalizuoti stresinių medžiagų kiekį organizme bei genų ekspresiją. Be to, ši veikla turi įtakos smegenų struktūrai.
Vienas iš pagrindinių neuroplastiškumo principų yra tas, kad stimuliuodami smegenų sritis, atsakingas už teigiamas emocijas, galite sustiprinti nervų ryšius. Šį poveikį galima palyginti su raumenų stiprinimu mankštos metu. Kita vertus, jei žmogus dažnai galvoja apie traumuojančius dalykus, padidėja jo smegenėlių migdolinio kūno jautrumas, kuris pirmiausia atsakingas už neigiamas emocijas. Hansonas aiškina, kad tokiais veiksmais žmogus padidina savo smegenų jautrumą ir dėl to ateityje ima nervintis dėl įvairių smulkmenų.
Nervų sistema suvokia sužadinimus vidaus organuose, kuriuose dalyvauja centrinė smegenų dalis, vadinama „sala“. Dėl šio suvokimo, vadinamo interocepcija, fizinės veiklos metu žmogaus kūnas yra apsaugotas nuo sužalojimų; tai leidžia žmogui pajusti, kad su kūnu viskas normalu, – sako Hansonas. Be to, kai „sala“ yra sveikos būklės, sustiprėja žmogaus intuicija ir empatija. Už koncentraciją atsakinga priekinė cingulinė žievė. Šias sritis galima paveikti specialiomis atsipalaidavimo technikomis, pasiekiant teigiamą poveikį organizmui.
Senatvėje protinę veiklą gerinti galima kasmet.
Daugelį metų vyravo požiūris, kad žmogui sulaukus vidutinio amžiaus, žmogaus smegenys ima prarasti lankstumą ir gebėjimus. Tačiau naujausių eksperimentų rezultatai parodė, kad sulaukus vidutinio amžiaus smegenys gali pasiekti savo galimybių viršūnę. Tyrimų duomenimis, šie metai yra palankiausi aktyviausiai smegenų veiklai, nepaisant žalingų žmogaus įpročių. Šiame amžiuje priimami sprendimai pasižymi didžiausiu sąmoningumu, nes žmogus vadovaujasi patirtimi.
Smegenų tyrimuose dalyvaujantys specialistai visada tvirtino, kad šio organo senėjimą lemia neutronų – smegenų ląstelių – mirtis. Tačiau nuskaitant smegenis naudojant pažangias technologijas, buvo nustatyta, kad daugumoje smegenų per visą gyvenimą yra tiek pat neuronų. Nors dėl kai kurių senėjimo aspektų tam tikri protiniai gebėjimai (pvz., reakcijos laikas) pablogėja, neuronai nuolat atsinaujina.
Šiame procese – „smegenų dvišalėje“, kaip ekspertai vadina, abu pusrutuliai dalyvauja vienodai. Dešimtajame dešimtmetyje Toronto universiteto Kanados mokslininkai, naudodami naujausią smegenų skenavimo technologiją, sugebėjo vizualizuoti jo darbą. Norint palyginti jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių smegenų darbą, buvo atliktas dėmesio ir atminties gebėjimo eksperimentas. Tiriamiesiems buvo rodomos veidų nuotraukos, kurių vardus jie turėjo greitai įsiminti, tada jie turėjo pasakyti kiekvieno iš jų vardą.
Ekspertai manė, kad vidutinio amžiaus dalyviai prasčiau atliks užduotį, tačiau, priešingai nei tikėtasi, abiejų grupių rezultatai buvo vienodi. Be to, mokslininkus nustebino viena aplinkybė. Atliekant pozitronų emisijos tomografiją, buvo nustatyta: jauniems žmonėms nerviniai ryšiai suaktyvėjo konkrečioje smegenų srityje, o vidutinio amžiaus žmonėms, be šios srities, dalis prefrontalinės dalies. taip pat dalyvavo smegenų žievė. Remdamiesi šiuo ir kitais tyrimais, ekspertai šį reiškinį aiškino tuo, kad vidutinės amžiaus grupės tiriamieji bet kurioje neuroninio tinklo zonoje gali turėti trūkumų; šiuo metu kompensuoti buvo suaktyvinta kita smegenų dalis. Tai rodo, kad bėgant metams žmonės vis dažniau naudoja savo smegenis. Be to, brandos metais sustiprėja neuronų tinklas kitose smegenų srityse.
Žmogaus smegenys, pasinaudodamos savo lankstumu, geba įveikti aplinkybes, joms atsispirti. Kruopštus dėmesys jo sveikatai prisideda prie to, kad jis rodo geresnius rezultatus. Pasak mokslininkų, jo būklei teigiamos įtakos turi tinkama mityba, atsipalaidavimas, protiniai pratimai (padidinto sudėtingumo užduočių darbas, bet kokių sričių tyrimas), fizinis aktyvumas ir kt. Šie veiksniai gali paveikti smegenis bet kuriame amžiuje – kaip ir. jaunystė, taip pat senatvė.