Ar žmogui reikia vandens?
Pagal svarbą žmonėms vanduo yra antroje vietoje po deguonies. Tai yra pagrindinė visų organizmo vidinių procesų ir sistemų darbo grandis: aktyviai dalyvauja virškinant maistą, atsakinga už termoreguliaciją, vidaus organų sveikatą ir normalią jų veiklą, odos būklę, gerą kūno būklę. esamas. Vanduo, be kita ko, veikia kaip antidepresantas: jei turite įtemptą dieną ar darbe ištiko nelaimė, išsimaudymas vonioje ar kontrastinis dušas sėkmingai atgaivins jus, suteiks energijos ir pašalins diskomfortą.
Jei vandens poveikio organizmui požiūriu viskas daugmaž aišku, tai magiškieji jo aspektai lieka praktiškai nežinomi. Tiesa, tai netrukdo vandeniui ir toliau gydyti žmones, kai medicina bejėgė, malšinti skausmą, įgyvendinti puoselėjamus norus jį programuojant. „Švento vandens“ ir Epifanijos maudymosi duobėje fenomeną apskritai sunku paaiškinti moksliškai.
Anksčiau ar vėliau bet kuris savo sveikata besirūpinantis žmogus pradeda skaityti apie vandenį: kaip taisyklingai jo gerti, kada, kiek, kaip išsirinkti. Čia gali tykoti toks pavojus: labai lengva tapti kliedesių auka, gauti neteisingus nurodymus veikti. Kad taip nenutiktų, savo kelionę pradėsime nuo „barzdotiškiausio“ mito.
„Per dieną žmogus turėtų išgerti ne mažiau kaip 2,5 litro gryno vandens“ – iš sveikos gyvensenos žinovų lūpų sklinda garbaus amžiaus mitas, žingsniuojantis iš knygos į knygą. Sėkmingam jo įgyvendinimui kai kurie gamintojai netgi gamina grafinus su geidžiama „2,5 litro“ žyma arba 8 stiklinių rinkinį, kurį kiekvieną rytą reikia pripildyti vandens, išdėlioti visame bute ir, nori ar ne, gerti per visą butą. dieną. Kaip atlygį už nuveiktus darbus jie sako, kad užtikrinama amžina jaunystė ir gera sveikata. Tuo pačiu metu daugelis tų, kurie kasdien priverstinai išgeria daugiau nei 2 litrus vandens per dieną, skundžiasi, kad jis tiesiog „netelpa“ ir jį tenka pilti į save per prievartą.
O kas net pasakė, kiek reikia išgerti? Sunku gauti vienareikšmišką atsakymą, tačiau JAV vis dar laikomos „barzdoto mito“ gimtine. Dar 1945 metais JAV Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba savo dogmoje išsakė: „Suaugęs žmogus turi suvartoti 1 ml vandens kiekvienai maisto kalorijai“, o tai iš viso davė iki 2,5 litro vandens per dieną. vyrams ir iki 2 litrų moterims. Nuo tos dienos prasidėjo iškilmingas „sveikatos formulės“ žygis per miestus ir šalis, daugelis autorių netgi sukūrė savo unikalius gydymo metodus, remdamiesi šiuo paprastu principu.
Norint suprasti šios teorijos teisingumą, pakanka kuo labiau priartėti prie Gamtos pasaulio, kurio palikuonys yra gyvūnai, augalai ir žmonės. Daugeliu atžvilgių žmonijos nelaimė slypi tame, kad gyvendami XXI amžiaus sąlygomis, bandydami rūpintis sveikata, pamirštame Gamtos dėsnius. Stebėkite gyvūnus: jie geria vandenį tik tada, kai jaučia troškulį. Jie nežino sąvokų „dienpinigiai“ arba „21 litro vandens per dieną“. Tą patį galima pasakyti ir apie augalų pasaulį: jei į gėlių vazoną kasdien ir gausiai pripildysite vandens, tai greičiau jį nužudysite, nei duosite naudos, nes augalas pasisavins būtent tiek vandens, kiek jam reikia, o likusį - jį sunaikinti. Todėl atsakymas į klausimą „gerti ar negerti? jūsų kūnas jums pasakys, ar jaučiate troškulį, ar ne.
Šiuo klausimu kai kurie mitybos specialistai pataria būti aktyviems: išgerti vandens PRIEŠ troškulį. Tai motyvuoja tai, kad galite laukti rimtos dehidratacijos. Vėl grįžkime prie Gamtos, kuri rūpinosi žmogumi ir jo išlikimu, ir pabandykime analizuoti. Troškulys atsiranda, kai netenkama 0–2% viso kūno vandens tūrio, o esant 2% - norisi daug gerti! Tiek, kad iškart bėgame stikline vandens. Dehidratacijos simptomai (silpnumas, nuovargis, apatija, apetito stoka, sunku atlikti fizinę veiklą) atsiranda, kai organizme netenkama 4% ar daugiau vandens. Tokiu atveju žmogus yra pasirengęs pulti į bet kurį skysčio rezervuarą. Jūs tiesiog negalite praleisti šios akimirkos ir sąmoningai atvesti kūną į kritinę būseną.
Moralas toks: gamta viskuo pasirūpino. Ji geriausiai žino, ko reikia jūsų kūnui jo gerovei. Ji kalba su tavimi instinktais, refleksais ir siunčia į smegenis viską, ko kūnui šiuo metu reikia. Tai liečia ne tik gėrimą, bet ir valgymą, produktų pasirinkimą. Bandymai prieštarauti gamtai nieko gero nepriveda. Kiekvieno žmogaus užduotis – įsiklausyti į save ir tiesiog tenkina tuos poreikius.
Kai JAV buvo pasiūlytas racionalaus vandens vartojimo modelis, logiška būtų paaiškinti, kad 2,5 litro liūto dalis yra skystis, kurį žmogus gauna su maistu ir kitais gėrimais (apie pusantro litro). Atlikus paprastus matematinius skaičiavimus paaiškėja, kad nereikia per prievartą pilti į save 8 stiklines. Be to, per didelis skysčių vartojimas gali sukelti neigiamą reakciją – didelį krūvį šlapimo ir širdies bei kraujagyslių sistemoms. Apsinuodijimas vandeniu yra visiškai įmanomas, tik nedaugelis apie tai kalba.
Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad geriant daug skysčių (neskaitant troškulio) pailgėja gyvenimo trukmė arba pakeičiama jo kokybė. 10 metų Nyderlanduose buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 120 žmonių. Rezultatai buvo paskelbti m : autoriai nerado ryšio tarp skysčių vartojimo ir mirtingumo priežasčių. Kitaip tariant, žmonės, kurie gėrė daug vandens ir mažai, mirė nuo tų pačių ligų.
Tačiau noriu patikslinti: visi minėti klausimai buvo susiję su sveikais, vidutinio fizinio aktyvumo ir vidutinio klimato šalyse gyvenančiais žmonėmis. Maitinančios motinos, nėščios moterys, vaikai, sportininkai, žmonės bet kurioje ligos stadijoje sudaro ypatingą kategoriją, kurioje gėrimo problemos tikrai išsiskiria – bet tai jau kita istorija.
Kur geriau pagalvoti kaip numalšinti troškulį, nes tai yra optimalaus vandens balanso palaikymo sėkmė. Pagrindinė klaida, kurią daro daugelis iš mūsų, yra ta, kad pajutę troškulį einame į virtuvę išsivirti arbatos ar pasilepinti puodeliu kavos. Deja, tokie gėrimai, kaip ir sultys ar kokteiliai, nesusitvarkys su rehidratacija. Dėl cukraus buvimo jie dar labiau pablogins situaciją, dėl to burnos gleivinės ląstelėse neteks vandens („išdžiovins“), dar labiau sukels troškulio jausmą. Geriausia naudoti įprastą švarų vandenį, atkreipiant dėmesį į jo kokybę.
Visais atžvilgiais organizmui geriausias vanduo iš šaltinio, esančio toli nuo didžiųjų miestų. Jis „gyvas“, naudingas, turi skonį (taip, vanduo turi skonį), jo sudėties nereikia tobulinti. Tačiau megamiestų, kur šaltinio vanduo laikomas prabanga, gyventojai turi ieškoti alternatyvių galimybių.
Labiausiai prieinamas yra vanduo iš čiaupo. Kad iš jo išsivaduotų bakterijos ir būtų geresnė, vyresnės kartos žmonės virdavo. Taip, iš tikrųjų kai kurie mikrobai mirs, bet kalcio druskos išliks. To įrodymas – elektrinių virdulių reidas. Be to, toks vanduo neturi skonio, jį gerti nemalonu, o užvirus ant paviršiaus susidaro plėvelė. Toks vanduo sveikatos akivaizdžiai nepridės. Manoma, kad net buitinėms reikmėms jis netinka. Kompromisinis variantas būtų įsirengti filtrus namuose arba pirkti vandenį buteliuose. Kai kurios įmonės žada, kad būtent jų buteliuose yra vandens iš šaltinių, vadinasi, jis yra tinkamiausias gerti. Visokiausi reklaminiai šūkiai gali tekti pasisakyti.
Keletas žodžių apie įpročius. Anksčiau buvo įprasta maitinti sočiai, kruopščiai, kad pakilus nuo stalo neliktų alkio užuominų. „Pirmas, antras, trečias ir kompotas“ – tokia yra standartinės vakarienės SSRS programa. Kompotas yra lygiai ta pati grandis, kuri užpildė likusią erdvę skrandyje ir nepaliko jokios galimybės užsiminti apie save alkiui. Darbo sąlygos ir specifika sovietiniais metais dažnai neleisdavo dalinio maitinimo, o daugelis apie tai tiesiog neturėjo supratimo. Laikas praėjo, bet įpročiai išlieka. Daugelis žmonių vis dar baigia savo valgį su stikline sulčių, vandens ar puodeliu arbatos. Kalbant apie tinkamą mitybą, tai nėra geriausias pasirinkimas. Maistą patartina išgerti praėjus ne mažiau kaip 30 minučių po valgio, o idealu – po pusantros-dviejų valandų. Priešingu atveju skrandžio sultys suskystės ir praras baktericidines savybes (dėl to apskritai sutrinka virškinimas), išsitemps skrandžio sienelės. Pažymėtina, kad valgant didelį kiekį vaisių ir daržovių, noro gerti dažniausiai nebūna. Bet jei po poros sausų tostų kūnas pasako apie troškulį, gal prasminga persvarstyti mitybą ir į ją įtraukti ryškių daržovių spalvų?
Pabaigai apie gerą. Tiksliau, apie gerus įpročius:
– jei organizmas nusiteikęs teigiamai, tai dieną pradėti nuo stiklinės švaraus vandens labai naudinga, o įlašinus kelis lašus citrinos sulčių, tada irgi skanu;
– išeidami iš namų pasiimkite su savimi buteliuką vandens, ypač karštuoju metų laiku arba jei su savimi turite vaiką (dažniausiai vaikai geria vis dažniau). Pirmenybę teikite stikliniams buteliams: stiklas yra ekologiškesnė ir saugesnė medžiaga nei plastikas;
– sergant ar pasijutus blogai, vandenį geriau gerti dažniau ir mažomis porcijomis nei retai, bet didelėmis. Vandens temperatūra turi būti kuo artimesnė kūno temperatūrai: tokiu atveju skystis greitai įsigers, organizmas nešvaistys energijos jį šildydamas ar vėsindamas;
– atminkite, kad sultys, arbata, kava, kompotas yra labiau gėrimai savo malonumui, o vanduo – gyvybiškai būtina. Pirmenybę teikite jai, kai jaučiate troškulį.
Linkime išlikti audringame informacijos sraute ir nepasiduoti kliedesiams.