2 mitas. Sulaikyti savo jausmus yra neteisinga ir žalinga. Įvaryti į sielos gelmes, jie sukelia emocinį pervargimą, kupiną žlugimo. Todėl bet kokie jausmai, tiek teigiami, tiek neigiami, turi būti išreikšti atvirai. Jei susierzinimo ar pykčio reiškimas nepriimtinas dėl moralinių priežasčių, juos reikia išpilti ant negyvo daikto – pavyzdžiui, daužyti pagalvę.
Prieš XNUMX metų egzotiška Japonijos vadybininkų patirtis tapo plačiai žinoma. Kai kurių pramonės įmonių rūbinėse buvo įrengtos guminės bosų lėlės kaip bokso maišai, kurias darbininkams buvo leista daužyti bambukinėmis lazdomis, neva numalšinant emocinę įtampą ir išlaisvinant susikaupusį priešiškumą viršininkams. Nuo to laiko praėjo daug laiko, tačiau apie šios naujovės psichologinį efektyvumą nieko nepranešama. Panašu, kad tai liko kurioziškas epizodas be rimtų pasekmių. Nepaisant to, daugybė emocinės savireguliacijos žinynų apie tai kalba ir šiandien, ragindami skaitytojus ne tiek „laikyti save rankoje“, bet, priešingai, nevaržyti emocijų.
Realybė
Pasak Ajovos universiteto profesoriaus Brado Bushmano, pykčio iškrovimas ant negyvo objekto nepalengvina streso, o atvirkščiai. Savo eksperimente Bushmanas sąmoningai erzino savo mokinius įžeidžiančiomis pastabomis, kai jie atliko mokymosi užduotį. Kai kurių iš jų tada buvo paprašyta išlieti pyktį ant bokso maišo. Paaiškėjo, kad „nurimo“ procedūra mokinių visiškai nenurimo – psichofiziologinio tyrimo duomenimis, jie buvo daug susierzinę ir agresyvesni nei tie, kurie „atsipalaidavimo“ negavo.
Profesorius daro išvadą: „Kiekvienas protingas žmogus, taip išliedamas pyktį, suvokia, kad tikrasis susierzinimo šaltinis liko nepažeidžiamas, o tai erzina dar labiau. Be to, jei žmogus iš procedūros tikisi ramybės, bet ji neateina, tai tik padidina susierzinimą.
O psichologas George'as Bonanno iš Kolumbijos universiteto nusprendė palyginti studentų streso lygį su jų gebėjimu valdyti emocijas. Jis išmatavo pirmakursių streso lygį ir paprašė jų atlikti eksperimentą, kurio metu jie turėjo parodyti skirtingus emocinės raiškos lygius – perdėtus, neįvertintus ir normalius.
Po pusantrų metų Bonanno vėl sukvietė tiriamuosius ir išmatavo jų streso lygį. Paaiškėjo, kad mažiausiai streso patyrė tie patys studentai, kurie eksperimento metu sėkmingai padidino ir slopino emocijas pagal komandą. Be to, kaip išsiaiškino mokslininkas, šie studentai buvo labiau prisitaikę prie pašnekovo būsenos.
Objektyvios rekomendacijos
Bet kokia fizinė veikla prisideda prie emocinio streso iškrovimo, tačiau tik tuo atveju, jei ji nėra susijusi su agresyviais veiksmais, netgi žaidimais. Esant psichologinei įtampai, naudinga pereiti prie sportinių pratimų, bėgimo, ėjimo ir pan. Be to, naudinga atitraukti save nuo streso šaltinio ir sutelkti dėmesį į tai, kas su juo nesusijusi – klausytis muzikos, skaityti knygą ir pan. ↑
Be to, nėra nieko blogo sulaikyti savo emocijas. Atvirkščiai, savyje reikėtų sąmoningai ugdyti gebėjimą valdyti save ir reikšti savo jausmus pagal situaciją. To rezultatas – ir ramybė, ir visapusiškas bendravimas – sėkmingesnis ir efektyvesnis nei spontaniškas bet kokių jausmų išreiškimas↑.