Elena Perova mums perskaitė Sonya Lubomirski knygą „Laimės psichologija“.
„Iš karto po knygos išleidimo skaitytojai piktinosi, kad Lubomirskis ir jo kolegos gavo milijono dolerių dotaciją laimės fenomenui ištirti ir dėl to nieko revoliucingo neatrado. Šis pasipiktinimas priminė plačiai paplitusią reakciją į Malevičiaus paveikslą „Juodasis kvadratas“: „Kas čia blogo? Tai gali nupiešti bet kas!
Taigi, ką padarė Sonya Lubomirski ir jos kolegos? Kelerius metus jie tyrinėjo įvairias strategijas, padedančias žmonėms tapti laimingesniems (pavyzdžiui, ugdyti dėkingumą, daryti gerus darbus, stiprinti draugystę), tikrino, ar jų efektyvumą patvirtina moksliniai duomenys. Rezultatas buvo mokslu pagrįsta laimės teorija, kurią pati Lubomirski vadina „keturiasdešimties procentų teorija“.
Laimės lygis (arba subjektyvus gerovės jausmas) yra stabili savybė, didžiąja dalimi nulemta genetiškai. Kiekvienas iš mūsų turime pažįstamų, apie kuriuos galima sakyti, kad gyvenimas jiems palankus. Tačiau jie visai neatrodo laimingi: atvirkščiai – dažnai sako, kad lyg ir turi viską, bet laimės nėra.
Ir visi pažįstame įvairaus tipo žmonių – optimistų ir patenkintų gyvenimu, nepaisant sunkumų. Esame linkę tikėtis, kad gyvenime atsitiks kažkas nuostabaus, viskas pasikeis ir ateis absoliuti laimė. Tačiau Sonia Lubomirsky tyrimai parodė, kad reikšmingi įvykiai, ne tik teigiami (didelis laimėjimas), bet ir neigiami (regėjimo praradimas, mylimo žmogaus mirtis), mūsų laimės lygį pakeičia tik trumpam. Keturiasdešimt procentų, apie kuriuos rašo Lubomirskis, yra ta individo laimės jausmo dalis, kuri nėra nulemta paveldimumo ir nesusijusi su aplinkybėmis; ta laimės dalis, kurią galime paveikti. Tai priklauso nuo auklėjimo, mūsų gyvenimo įvykių ir mūsų pačių veiksmų.
Sonja Lyubomirsky, viena žymiausių pasaulyje pozityviųjų psichologių, Kalifornijos universiteto Riverside (JAV) psichologijos profesorė. Ji yra kelių knygų autorė, naujausia – „Laimės mitai“ (Penguin Press, 2013).
Laimės psichologija. Naujas požiūris »Iš anglų kalbos vertė Anna Stativka. Petras, 352 p.
Deja, rusakalbiui skaitytojui nepasisekė: knygos vertimas palieka daug norimų rezultatų, o 40 puslapyje, kur kviečiame savarankiškai įvertinti savo gerovės lygį, trečioji skalė pasirodė iškreipta ( 7 balas turi atitikti aukščiausią laimės lygį, o ne atvirkščiai, kaip rašoma rusiškame leidime – skaičiuodami būkite atsargūs!).
Nepaisant to, knygą verta perskaityti, kad suprastumėte, jog laimė nėra tikslas, kurį galima pasiekti kartą ir visiems laikams. Laimė yra mūsų požiūris į gyvenimą, mūsų darbo su savimi rezultatas. Keturiasdešimt procentų, priklausomai nuo mūsų įtakos, yra daug. Žinoma, galite laikyti knygą nereikšminga arba galite pasinaudoti Lubomirskio atradimais ir pagerinti savo gyvenimo jausmą. Tai pasirinkimas, kurį kiekvienas pasirenka pats.