Žvejo ir žuvies pasaka: tai, ko ji moko, prasmė, esmė

Žvejo ir žuvies pasaka: tai, ko ji moko, prasmė, esmė

Puškino pasakos turi gilų turinį. Pavyzdžiui, „Pasaka apie žveją ir žuvį“ moko vaikus to, ką gana paprasta suprasti - tikėjimą stebuklais ir godumo godojimą. Tačiau suaugusiems šiame darbe yra paslėpta ypatinga išmintis, todėl ją naudinga perskaityti bet kokio amžiaus.

Pasakos siužeto turinys ir prasmė

Senas vyras ir sena moteris gyvena senoje lūšnoje prie mėlynos jūros. Senis pragyvena žvejodamas, o jo žmona visą dieną verpia siūlus. Kartą, grįžęs iš nesėkmingos žvejybos kelionės, senukas pasakoja apie nuostabią žuvį, kuri paprašė paleisti, žada išpildyti bet kokius norus. Iš nuostabos ar iš gailesčio senis nieko neprašo ir išleidžia žuvį į jūrą veltui.

„Pasakoje apie žveją ir žuvį“, kurią išmintinga žuvis moko vaikus - turtas negali suteikti laimės

Išgirdusi nuostabią savo vyro istoriją, senolė pradeda jį barti, reikalaudama, kad jis grįžtų prie jūros, paskambino žuviai ir paprašė jos naujo lovio. Senis klusniai eina prie jūros, kad įvykdytų žmonos prašymą.

Tačiau stebuklingas naujo lovio pasirodymas senoje trobelėje tik provokuoja seną moterį. Ji pradeda prašyti vis daugiau, nenorėdama sustoti - naujo gražaus namo, bajorų titulo, karališkojo sosto povandeninėje karalystėje. Kai ji reikalauja, kad žuvis būtų ant jos siuntinių, ji rodo senutei savo vietą - senoje lūšnoje prie sulaužyto lovio.

Kiekvienas žmogus savaip interpretuoja pasakos esmę. Kažkas išbando Rytų filosofiją, įžvelgdamas godžios senos moters įvaizdį žmogišką egoizmą, o sename - gryną sielą, patenkintą gyvenimu ir paklūstančią piktai valiai.

Kažkas įsivaizduoja Puškino laikų Angliją, o Rusija virsta auksine žuvimi, palikdama britus prie sulaužytos lovio. Treti Puškino kūrybos gerbėjai pasakoje mato aiškų nesėkmingų santuokinių santykių pavyzdį. Jie siūlo pažvelgti į senutę, kad suprastų, kaip negalima elgtis su gera žmona.

Psichologijos požiūriu pasaka yra unikalus kūrinys, subtiliai apibūdinantis žmogaus prigimtį, jos nepasotinamumą, godumą, paklusnumą blogiui, neatsakingumą, skurdą.

Bausmė už blogį, sklindančią iš senos moters, yra neišvengiama, ji pasmerkta nesėkmei dėl netinkamo gyvenimo pozicijos pasirinkimo. Reikalaudama naudos sau, senolė nenori prie kažko sustoti, tai atsitinka, kai viskas atiduodama nemokamai. Sielos nenaudai ji nori tik turto ir galios.

Nepagrįstam žmogui, kaip ir Puškino senutei, nerūpi dvasiniai poreikiai, o prieš mirtį jis suvokia visišką savo skurdą, likęs prie sulaužytos neišsipildžiusių norų lovio.

3 komentarai

  1. Kim yozganini kumpis aytsangiz yaxshi bõlardi lekin ertakning mohiyati yaxshi tushunarli qilib tushuntirilgan

  2. Балыкчы Жана балык туралу орусча жомок

Palikti atsakymą