„Tai, kas naudinga planetai, naudinga ir mums“, – sako miestų planuotojai. Tarptautinės inžinerijos bendrovės „Arup“ atlikto tyrimo duomenimis, žali miestai yra saugesni, žmonės sveikesni, o bendra jų savijauta aukštesnė.
17 metų trukmės Ekseterio universiteto Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad žaliuose priemiesčiuose ar žaliuosiuose miestų rajonuose gyvenantys žmonės yra mažiau linkę sirgti psichikos ligomis ir jaučiasi labiau patenkinti savo gyvenimu. Tą pačią išvadą patvirtina ir kitas klasikinis tyrimas: operuoti pacientai greičiau pasveiksta, jei jų kambario langai atsiveria į parką.
Psichikos sveikata ir agresyvios tendencijos yra glaudžiai susijusios, todėl žaliuosiuose miestuose taip pat yra mažesnis nusikalstamumo, smurto ir autoavarijų lygis. Tai paaiškinama tuo, kad laikas, praleistas judant ir bendraujant su gamta, nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščiojimas parke, ar pasivažinėjimas dviračiu po darbo, padeda žmogui susidoroti su neigiamomis emocijomis ir mažiau konfliktuoja.
Be bendro psichologinio sveikatą gerinančio poveikio, žaliosios erdvės turi ir dar vieną įdomią savybę: jos skatina žmogų daugiau vaikščioti, rytinį bėgiojimą, važinėti dviračiu, o fizinis aktyvumas savo ruožtu padeda palaikyti žmonių fizinę sveikatą. Pavyzdžiui, Kopenhagoje visame mieste nutiesus dviračių takus ir dėl to pagerinus gyventojų sveikatos lygį, medicinos išlaidas pavyko sumažinti 12 mln.
Plėtodami šią loginę grandinę, galime daryti prielaidą, kad psichiškai ir fiziškai sveikų gyventojų darbo našumas yra didesnis, o tai lemia žmonių gerovės lygio kilimą. Įrodyta, kad, pavyzdžiui, biuro patalpose patalpinus augalus, darbuotojų produktyvumas padidės 15 proc. Šis reiškinys paaiškinamas dėmesio atkūrimo teorija, kurią praėjusio amžiaus 90-aisiais iškėlė amerikiečių mokslininkai Rachel ir Stephenas Kaplanai. Teorijos esmė ta, kad bendravimas su gamta padeda įveikti protinį nuovargį, didina koncentracijos ir kūrybiškumo lygį. Eksperimentais įrodyta, kad poros dienų išvyka į gamtą gali 50% padidinti žmogaus gebėjimą spręsti nestandartines užduotis ir tai yra viena paklausiausių savybių šiuolaikiniame pasaulyje.
Šiuolaikinės technologijos leidžia eiti toliau ir pagerinti ne tik žmogaus ir visos visuomenės būklę, bet ir miestus padaryti ekologiškesnius. Aptariamos naujovės pirmiausia susijusios su energijos ir vandens suvartojimo mažinimu, energijos vartojimo efektyvumo didinimu, anglies dvideginio išmetimo mažinimu ir atliekų perdirbimu.
Taigi šiuo metu aktyviai vystosi „išmanieji tinklai“, leidžiantys valdyti elektros gamybą ir vartojimą pagal esamus poreikius, o tai padidina bendrą efektyvumą ir neleidžia generatoriams veikti tuščiąja eiga. Be to, tokius tinklus vienu metu galima prijungti prie nuolatinių (elektros tinklai) ir laikinųjų (saulės baterijų, vėjo generatorių) energijos šaltinių, o tai leidžia nepertraukiamai gauti energijos, maksimaliai išnaudojant atsinaujinančių išteklių potencialą.
Dar viena džiuginanti tendencija – daugėja biokuru ar elektra varomų transporto priemonių. „Tesla“ elektromobiliai jau dabar sparčiai užkariauja rinką, tad visiškai galima ginčytis, kad po poros dešimtmečių bus galima gerokai sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.
Dar viena transporto srities naujovė, kuri, nepaisant savo fantastiškumo, jau egzistuoja, yra asmeninio automatinio pervežimo sistema. Specialiai jiems skirtais takeliais judantys nedideli elektromobiliai gali bet kada be sustojimo pervežti grupę keleivių iš taško A į tašką B. Sistema yra visiškai automatizuota, keleiviai navigacijos sistemai nurodo tik kelionės tikslą – ir mėgaukitės visiškai ekologiška kelione. Pagal šį principą judėjimas organizuojamas Londono Hitrou oro uoste, kai kuriuose Pietų Korėjos miestuose ir Vakarų Virdžinijos universitete JAV.
Šios naujovės reikalauja didelių investicijų, tačiau jų potencialas yra didžiulis. Yra ir biudžetą tausojančių sprendimų pavyzdžių, kurie taip pat mažina urbanizacijos naštą aplinkai. Štai tik keletas iš jų:
— Los Andželo miestas apie 209 gatvių šviestuvus pakeitė energiją taupančiomis lemputėmis, todėl 40 % sumažėjo energijos suvartojimas ir 40 tonų išmetamas anglies dvideginio kiekis. Dėl to miestas kasmet sutaupo 10 mln.
– Paryžiuje vos per du mėnesius veikiant dviračių nuomos sistemai, kurios taškai buvo išsidėstę visame mieste, kasdien daugiau nei 100 kilometrų pradėjo važiuoti apie 300 žmonių. Ar įsivaizduojate, kokį galingą poveikį tai turės žmonių sveikatai ir aplinkai?
– Freiburge (Vokietija) 25% visos miesto gyventojų ir įmonių suvartojamos energijos susidaro skaidant šiukšles ir atliekas. Miestas save pozicionuoja kaip „alternatyvių energijos šaltinių miestą“ ir aktyviai plėtoja saulės energiją.
Visi šie pavyzdžiai yra daugiau nei įkvepiantys. Jie įrodo, kad žmonija turi reikiamų intelektinių ir technologinių išteklių, kad sumažintų savo neigiamą poveikį gamtai ir tuo pačiu pagerintų savo psichinę ir fizinę sveikatą. Maži dalykai – nuo žodžių pereikite prie darbų!