Turinys
Nepaisant ilgos istorijos ir populiarumo, riedlenčių sportas daugeliui vis dar atrodo pavojingas, sunkus ir nesuprantamas užsiėmimas. Kalbame apie populiarius mitus apie šią sporto šaką ir tai, kodėl kas nors turėtų bandyti atsistoti ant lentos.
Tai per daug traumuojanti
Esu riedlenčių mėgėjas ir laikau šią sporto šaką viena įdomiausių ir įspūdingiausių. Tačiau pripažinkime: riedlenčių sportas tikrai nėra pats saugiausias užsiėmimas, nes čiuožiant kyla pavojus susižeisti, nesėkmingai nusileisti po šuolio. Kritumų išvengti nepavyks, bet galite jiems pasiruošti.
Yra du pagrindiniai veiksniai, kurie sumažina rimtų sužalojimų tikimybę mankštos metu.
Pirmas - reguliarus fizinis aktyvumas, įskaitant pratimus kojoms stiprinti. Labai padeda užsiėmimai su balansavimo įranga ar balansavimo lenta – jos ne tik „išpumpuoja“ kojas, bet ir lavina koordinaciją bei pusiausvyros jausmą.
Prieš pat treniruotę tikrai turėtumėte gerai apšilti, kad paruoštumėte kūną šokinėjimui. Po treniruotės svarbu leisti raumenims atsigauti.
Nepamirškite apie apsaugines priemones, kurių reikia visiems pradedantiesiems. Į standartinį komplektą įeina šalmas, kelių, alkūnių pagalvėlės ir pirštinės, nes dažniausiai traumos būna ant alkūnių ir rankų. Laikui bėgant, kai išmoksite grupuoti, paaiškės, kurios kūno dalys labiau reikalauja apsaugos.
Antras svarbus veiksnys yra vidinis požiūris ir visiškas įsitraukimas į procesąnesiblaškant kitų minčių. Riedlenčių sportas yra susikaupimas, baimės ir situacijos nekontroliavimas. Jeigu stovėdamas ant lentos nuolat galvoji, kad nukrisi, krisi būtinai, tad užkabinti nuo tokių minčių negali. Geriausias dalykas yra sutelkti dėmesį į tai, kaip užbaigti triuką, ir palaukti. Norėdami tai padaryti, turite nustoti bijoti ir pradėti bandyti.
Beje, ši riedlenčių savybė daro jį panašų į požiūrį versle: kuo labiau verslininkas bijo galimų apsiskaičiavimų ir apmąsto galimas nesėkmes, tuo lėčiau juda ir praleidžia progas, tiesiog bijodamas rizikuoti.
Riedlentė – tai šuoliai ir triukai
Riedlenčių sportas yra daug daugiau nei tik sportas. Tai ištisa filosofija. Tai laisvės kultūra, kurioje jūs nusprendžiate, kaip ir kur norite praktikuoti. Riedlenčių sportas moko drąsos, gebėjimo rizikuoti, bet kartu skiepija kantrybę, nes kol triukas dar nepradeda pasisekti, tenka kartoti dešimtis kartų ir iš naujo. Ir per kelią į sėkmę, kuriame yra nesėkmių, kritimų ir įbrėžimų, galiausiai pavyksta rasti savo važiavimo stilių ir geriau suprasti savo stipriąsias puses.
Riedlentininkai nėra tokie kaip visi. Vaikystėje jiems dažnai tekdavo susidurti su suaugusiųjų priekaištais, kaltinimais dėl laiko švaistymo. Jie turi kovoti su stereotipais.
Riedlentininkai yra maištingos dvasios žmonės, pasirengę ir toliau daryti tai, kas jiems patinka, nepaisant visuomenės kritikos. Ten, kur dauguma mato sunkumus, riedlentininkas mato galimybes ir gali vienu metu apgalvoti kelis sprendimus. Todėl nenustebkite, kad iš vakarykščio paauglio lentoje rytoj gali išaugti žmogus, kuris jums duos darbą.
Riedlenčių sportas yra jaunų žmonių pomėgis
Dažnai galima išgirsti, kad riedlenčių sportas yra moksleivių ir studentų užsiėmimas, tačiau pradėti važinėti galima absoliučiai bet kokio amžiaus. Būdamas 35 metų jaučiuosi puikiai, po ilgos pertraukos grįžau prie lentos ir toliau reguliariai praktikuojuosi, mokausi naujų gudrybių ir tobulinu savo įgūdžius. Nebūtų per vėlu pradėti nuo 40 metų ir vėliau.
Štai dar vienas įdomus argumentas už čiuožimą suaugusiems: Ekseterio universitete atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo įvairių amžiaus grupių riedlentininkai, duomenimis, 40–60 metų amžiaus žmonės pažymėjo, kad riedlenčių sportas jiems svarbus ne tik dėl fizinio aktyvumo palaikymo. bet ir todėl, kad tai yra jų tapatybės dalis, suteikia emocinę išeitį ir padeda kovoti su depresinėmis nuotaikomis.
Tai taip pat puiki galimybė pabendrauti su bendraminčiais, nes riedlentėje nėra amžiaus sampratos – bendruomenėje niekam neįdomu, kiek tau metų, kokio sudėjimo, ką dėvi ir su kuo dirbi. Tai nuostabi bendruomenė, susidedanti iš įvairiausių žmonių, kurie aistringai vertina savo darbą ir siekia savo tikslų.
Riedlentė nėra skirta moterims
Nuomonė, kad mergaitės neturėtų riedlentės, yra dar vienas populiarus klaidingas supratimas, tikriausiai susijęs su traumuojančiu veiklos pobūdžiu. Tačiau galima sakyti, kad moterys čiuožia nuo pat riedlenčių, kaip reiškinio, atsiradimo.
Visiems riedlentininkams žinomas amerikietės Patti McGee vardas, kuris septintajame dešimtmetyje, būdamas paauglys, pradėjo eksperimentuoti su riedlente – tiesą sakant, prieš tai, kai ji susiformavo kaip atskira sporto šaka. 1960 m., būdama 1964 metų, Patty tapo pirmąja nacionaline moterų riedlenčių čempione Santa Monikoje.
Po daugelio metų Patty McGee išlieka čiuožimo kultūros simboliu ir įkvėpimu daugeliui merginų visame pasaulyje. Tokios sportininkės kaip Ksenia Maricheva, Katya Shengelia, Alexandra Petrova jau įrodė savo teisę į geriausių Rusijos riedlentininkų titulą. Kiekvienais metais tik vis daugiau merginų dalyvauja didžiuosiuose Rusijos tarptautiniuose konkursuose.
Važiuoti riedlente yra brangu ir sunku
Lyginant su daugeliu sporto šakų, riedlenčių sportas yra vienas iš labiausiai prieinamų. Mažiausias dalykas, kurio jums reikia norint pradėti, yra tinkama plokštė ir pagrindinė apsauga. Galite stoti į mokyklą, mokytis individualiai su treneriu arba pradėti mokytis pagrindinių judesių iš vaizdo įrašų internete.
Beje, dar vienas absoliutus riedlenčių pliusas yra tai, kad nereikia vykti į specialiai įrengtą vietą — bet kokiu atveju pirmąją treniruotę galima atlikti net miesto parke. Tiems, kurie ant lentos yra daugiau nei parą, dideliuose miestuose yra įrengti ištisi riedlenčių parkai su pastatytu kraštovaizdžiu, rampomis, turėklais.
Treniruojuosi su 2021 m. Rusijos taurės laimėtoju Jegoru Kaldikovu. Šis vaikinas yra tikras genijus ir laikomas geriausiu riedlentininku Rusijoje, mažai kas supranta riedlentę taip, kaip jis.
Jegoras Kaldikovas, 2021 m. Rusijos riedlenčių taurės nugalėtojas:
„Riedlenčių sportas yra didžiausias pomėgis galvos ir kūno sąveikos požiūriu. Taip, riedlentė nėra saugu, bet ne daugiau nei kitos sporto šakos, o tuo labiau. Labiausiai traumuojančių sporto šakų reitinge riedlenčių sportas užima 13 vietą, atsilieka nuo tinklinio ir bėgimo.
Bet kuris vidutinis riedlentininkas turi puikų balansą, kuris leidžia išlaikyti stabilumą. Be to, riedlentė moko kristi ir keltis daug kartų labiau nei kitos sporto šakos. Iš to atsiranda instinktas, kaip tinkamai sugrupuoti kritimo metu.
Apie apsaugines priemones čia kiekvienas nusprendžia pats. Asmeniškai aš ir kiti 90% riedlentininkų važiuojame be jokių apsaugos priemonių ir startavome be jos. Čia kalbama apie laisvę. Ir balansas yra svarbus.
Pažvelgus giliau, visi riedlentininkai yra liekni ir reljefiški, raiščiai ir raumenys yra geros formos ir gerai prigludę prie kūno, jų ištvermė yra maksimaliame lygyje, nes krūvis nėra normalizuotas. Neįmanoma nuspėti, koks judėjimas bus kitas ir kiek truks krūva triukų.
Riedlentėje nėra amžiaus sampratos. Jis priima absoliučiai visus žmones. Važiuoju su dvigubai už mane vyresniais ir dešimtmečiais jaunesniais žmonėmis. Tai įsišaknijusi mūsų kultūroje. Riedlenčių sportas yra apie laisvę ir būdą mąstyti už langelio ribų.