Turinys
Alergija šiandien yra viena iš labiausiai paplitusių ligų. Remiantis statistika, kas trečiame Lenkijos namuose yra alergiškas žmogus. Bet tai dar ne viskas. Apskaičiuota, kad 2025 metais daugiau nei 50 procentų europiečių kentės nuo alergijos. Kodėl taip yra? Kokios yra alergijos rūšys ir ar jų galima išvengti?
Alerginė organizmo reakcija pasireiškia tada, kai imuninė sistema, po sąlyčio su įvairių rūšių medžiagomis, prieina prie išvados, kad jos jam pavojingos. Dėl dar iki galo nesuprantamų priežasčių imuninės sistemos reakcija yra netinkamai perdėta. Jis siunčia antikūnų armiją kovoti su alergenais ir taip organizme susidaro uždegimas, vadinamas alergija.
Kas ir kodėl suserga alergija?
Paprastai alergija pasireiškia jau vaikystėje ir tęsiasi daugelį metų, labai dažnai net visą gyvenimą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad alergija ji gali išsivystyti praktiškai bet kuriame amžiuje ir vienodai paveikia tiek vyrus, tiek moteris. Svarbu tai, kad žmonėms, kenčiantiems nuo vienos alergijos, yra daug didesnė tikimybė susirgti kita. Keletas veiksnių yra atsakingi už šio tipo ligų dažnio padidėjimą. Pagal vieną iš teorijų alergijos priežastis – pernelyg sterilus gyvenimo būdas, dėl kurio atsiranda imuninės sistemos sutrikimų. Taip organizmas reaguoja natūralūs alergenaipvz., žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos ar dulkių erkės, kelia katastrofišką grėsmę ir pradeda apsauginę kovą, kuri pasireiškia kaip alerginė reakcija. Kitos imuninės sistemos funkcijos sutrikimo priežastys – per daug cheminių medžiagų tiek šiandieniniame maiste, tiek kasdieniuose daiktuose, drabužiuose ar kosmetikoje. Deja cheminiai alergenai sukelti sensibilizaciją, kurią sunku kontroliuoti, nes galimų alergenų skaičius yra toks didžiulis, kad sunku juos klasifikuoti, taigi ir atskiriems žmonėms diagnozuoti, kam jie yra alergiški.
Kokius alergijos tipus skiriame?
Apskritai alergijos skirstomos pagal alergenų tipą, kuris gali būti inhaliacinis, maistas ir kontaktinis. Tokiu būdu mes gauname padalijimą į:
- inhaliacinė alergija – sukelia alergenai, kurie į organizmą patenka per kvėpavimo takus
- alergija maistui – alergenai į organizmą patenka su maistu
- kontaktinė alergija (oda) – alerginis veiksnys tiesiogiai veikia alergiško žmogaus odą
- kryžminė alergija – tai reakcija į panašios organinės struktūros inhaliacinius, maisto ar kontaktinius alergenus
- alergija vaistams – padidėjęs jautrumas tam tikriems vaistams ar jų sudedamosioms dalims
- Alergija vabzdžių nuodams – smarki alerginė reakcija po įkandimo
Alergijos simptomai
Dažniausiai pasireiškiantys alerginiai simptomai yra šienligė, stiprus čiaudulys, ašarojančios akys ir dusulys. Tam yra priežastis, nes tokio tipo alerginė reakcija būdinga trims alergijos rūšims – įkvėpus, maistui ir kryžminei alergijai.Maisto alergijos ir kryžminės alergijos simptomai taip pat gali būti:
- pykinimas
- vėmimas
- viduriavimas
- vidurių užkietėjimas
- pilvo skausmai
- išbėrimas
Su inhaliacine alergija be kvėpavimo sutrikimų, šienligės, patinusių ir raudonų akių, taip pat gali atsirasti įvairių odos pakitimų, tokių kaip bėrimas ar dilgėlinė. Tačiau labiausiai matomi odos pokyčiai atsiranda dėl kontaktinės alergijos. Tokio tipo alerginių reakcijų atveju, pvz., mažiems vaikams, dažniausiai susiduriame su atopiniu dermatitu arba kontaktiniu dermatitu.Odos alergijos pokyčiai dažniausiai pasireiškia:
- bėrimas
- sausa oda
- gabalėlių ant odos
- odos lupimasis
- pūlingi nutekėjimai
- niežulys
Alergijos simptomai gali būti stipresni arba švelnesni. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti labai stipri reakcija į alergeną, vadinamą anafilaksinis šokaskuris gali kelti pavojų gyvybei.
Kaip kovoti su alergija?
Kovojant su alergija svarbiausia nustatyti jos rūšį, taigi ir alergenų šaltinį. Tokiu būdu mes įgyjame kontrolę, kas gresia mūsų organizmui, ir galime pašalinti mums kenksmingas medžiagas. Odos alergijos atveju itin svarbu naudoti tinkamą ir saugią hipoalerginę kosmetiką, skirtą kasdienei higienai ir tiek veido, tiek viso kūno priežiūrai. Yra ištisos linijos tokio tipo priežiūros priemonių, pvz., Biały Jeleń ar Allerco, kurios ne tik nedirgina odos, bet ir suteikia jai tinkamą drėkinimą bei atkuria pažeisto lipidų sluoksnio pusiausvyrą. Žmonės, linkę į alergiją, taip pat turėtų atsisakyti tradicinių dezodorantų, kuriuose yra kenksmingų sunkiųjų metalų, o naudoti organines ir natūralias medžiagas, pvz., alūno pagrindu pagamintus kristalinius dezodorantus ir nealergizuojančius kremus bei losjonus (pvz., Absolute Organic).
Desensitizacija
Esant tiksliai diagnozuotiems alergenams, galima atlikti ir desensibilizacinę terapiją, vadinamąją. imunoterapijos. Su juo gali susidurti net vyresni nei 5 metų vaikai. Prieš ją atliekant, atliekami odos tyrimai, kurie parodo, kurie alergenai sukelia alerginę reakciją. Tada gydytojas pradeda skiepyti tam tikras alergenų dozes vakcinos pavidalu. Tačiau visas desensibilizacijos procesas trunka kelerius metus – nuo trejų iki penkerių. Deja, ne visi gali atlikti tokį gydymą, nes jis taikomas tik alergijai įkvėpti ir vabzdžių nuodams. Be to, alergiškiems pacientams, kurie ryžtasi taikyti imunoterapiją, turi būti taikoma gana veiksminga imuninė sistema ir šiuo laikotarpiu neturėtų patirti jokių bakterinių ar virusinių infekcijų, kurios yra gana rimta kontraindikacija visam gydymui. Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat gali būti desensibilizacijos problema, tačiau tik gydantis gydytojas gali nuspręsti, ar gydymas reikalingas. kad ateityje gydytojai ir mokslininkai sukurs veiksmingus kovos su alergija būdus. Kol kas tai daugeliu atvejų yra nepagydomos ligos, kurių simptomus malšina įvairios rūšys antialerginiai vaistai ir, žinoma, kontroliuoti savo aplinką, kad būtų pašalinta kuo daugiau jautrinančių medžiagų.