Neįprasti lietūs

Taip nutinka ne tik pasakose ir legendose. Žmonijos istorijoje žinoma daug faktų, kai iš dangaus nukrito žuvys, varlės ir golfo kamuoliukai...

2015 metais baltas pieniškas lietus apėmė Vašingtono, Oregono ir Aidaho dalis. Krituliai ištepė automobilius, langus ir žmones – tai nebuvo pavojinga, bet tapo paslaptimi.

Kai lašas tampa pakankamai sunkus, jis nukrenta ant žemės. Kartais lietus būna kitoks nei įprastai. Vašingtono universiteto oro kokybės specialistas Brianas Lambas ir jo kolegos mano, kad pieniško lietaus šaltinis buvo audra, iškėlusi daleles iš seklaus ežero pietiniame Oregone. Šiame ežere buvo druskos tirpalas, panašus į pieniškus lašus.

Heraklidas Lembas, graikų filosofas, gyvenęs antrajame amžiuje prieš Kristų, rašė, kad Paeonijoje ir Dardanijoje lijo varlės, o varlių buvo tiek daug, kad namai ir keliai jų buvo perpildyti.

Tai ne vienintelis neįprastas atvejis istorijoje. Yoro kaime Hondūre švenčiama kasmetinė Žuvies lietaus šventė. Maža sidabrinė žuvelė iš dangaus nukrenta bent kartą per metus rajone. O 2005 metais tūkstančiai varlių jauniklių užklupo miestą šiaurės vakarų Serbijoje.

Dar keistesni įvykiai iš išlikusių šaltinių buvo šieno, gyvačių, vabzdžių lervų, sėklų, riešutų ir net akmenų kritimas. Netgi minimas golfo kamuoliukų lietus Floridoje, tikriausiai susijęs su tornado praėjimu per žaidimo aikštelę.

Kiek toli šie objektai nukeliauja, priklauso nuo jų formos, svorio ir vėjo. Yra dokumentinių nuotraukų, kuriose užfiksuoti maži objektai, judantys 200 mylių, ir vienas metalinis kelio ženklas, nuskrendantis apie 50 mylių. Į galvą ateina pasakos apie stebuklingą skraidantį kilimą.

Dulkės, kurios dažniausiai būna už spalvotų liūčių, gali nukeliauti dar toliau. Geltonos dulkės, kurios 1998 metais lijo vakariniame Vašingtone, atkeliavo iš Gobio dykumos. Sacharos smėlis gali kirsti tūkstančius mylių per Atlanto vandenyną. Tokiais atvejais lietaus spalva atspindi šaltinio mineralinę sudėtį.

Raudonos liūtys kyla iš Sacharos dulkių, geltonos – iš Gobio dykumos. Juodojo lietaus šaltiniai dažniausiai yra ugnikalniai. XIX amžiaus Europoje riebios, nešvarios liūtys nudažė avis juodai, jos kilo iš didelių pramonės centrų Anglijoje ir Škotijoje. Pastaruoju metu dėl Kuveito gręžiniuose deginant naftai Indijoje iškrito juodas sniegas.

Ne visada lengva nustatyti spalvotų liūčių pobūdį. Paslaptingas raudonas lietus, kuris periodiškai užklumpa pietvakarinę Indijos pakrantę, turi mažyčių raudonųjų kraujo kūnelių, bet kas tai yra? Mokslininkams tai vis dar lieka paslaptis.

– XX amžiaus pradžioje Charles Hoy fortas surinko apie 20 laikraščių iškarpų, kuriose pranešama apie neįprastus liūtis – nuo ​​varlių ir gyvačių iki pelenų ir druskos.

Taigi nežinia, ką mums atneš kiti debesys. 

Palikti atsakymą