Jie sako, kad „žmogus yra tai, ką jis valgo“. Tačiau praktiškai mūsų gyvenimą ir sveikatą didžiąja dalimi lemia ne tik vartojamas maistas, bet ir gyvenamoji vieta, gamtinės miesto, kuriame gyvename, sąlygos. Be jokios abejonės, šie du veiksniai yra tarpusavyje susiję, ir žmogui, kuris visus metus gyvena šalto klimato zonoje, reikia kitokios mitybos nei, tarkime, Pietų Indijos gyventojui. Apsvarstykite mūsų tautiečio sveikos mitybos klausimą iš jogos ir Ajurvedos – autoritetingų disciplinų, padedančių įgyti puikią fizinę sveikatą – požiūriu. Akivaizdžiausia išeitis žmogui, kurio imunitetą gamta nuolat tikrina „jėgas“ peršalus, yra valgyti mėsą. Gyvūnų ir paukščių mėsa leidžia greitai sušilti, ilgai prisotina, aprūpina organizmą daugybe naudingų medžiagų lengvai virškinama forma. Tačiau šiais laikais vis daugiau žmonių suvokia mėsos vartojimo žalą organizmui: mėsa skrandyje rūgsta, todėl susidaro aplinka puvimo florai daugintis, mėsa šlakuoja organizmą, o ląstelių lygmeniu. neša informaciją apie gyvūnui sukeltas kančias skerdykloje. Pagal Ajurvedą mėsa laikoma „tamasišku“ produktu – tai yra tokiu, kurio vartojimas sukelia sunkių minčių ir emocijų, sukelia piktą ir įtarų žmogų, pakursto niekšiškus instinktus. Fiziologiškai noras vartoti mėsą šaltuoju metų laiku paaiškinamas paprastai: kai kraujas prisotinamas riebalų rūgštimis, įvyksta galingas organizmo atšilimas. Todėl riebaus maisto vartojimas padeda išgyventi šaltomis sąlygomis. Iš to logiška daryti išvadą, kad idėjinis vegetaras turėtų tiesiog rasti riebaus augalinės kilmės maisto. Istoriškai mėsą Indijoje vartojo tik žemesni visuomenės sluoksniai – žmonės, kurie dėl gyvenimo aplinkybių buvo priversti dirbti sunkų, grubų fizinį darbą. Aukštesniosios kastos niekada nevalgė mėsos. ajurvedos ir jogos dėka žinoma, kad ji „užkemša“ subtilius energijos kanalus ir sukuria žemas vibracijas – nepageidautina protinio darbo, o juo labiau dvasinių siekių žmogui. Keista, kad net kariniai vadovai ir valdovai, taip pat paprasti kariai Indijoje nevalgė mėsos, gaudami energijos valdžiai ir karinėms operacijoms iš vegetariško maisto bei pasitelkdami jogos energijos kaupimo praktiką. Tačiau klausimas „valgyti ar nevalgyti mėsos“ yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas ir turi būti sprendžiamas sąmoningai; jei sveikatos būklė šiame etape neleis, perėjimą prie žaliavalgystės teks atidėti. Jei žmogus turi labai didelių prieštaravimų ir nori atsisakyti mėsos, bet „negali“, verta susirasti knygą su gerais vegetariškais receptais, kurioje yra daug karštų maistingų patiekalų. Tai pašalins tradicinį mėsos valgytojų nesusipratimą „ką galima valgyti be mėsos“. Jei perėjimas yra per sudėtingas, jį reikia atidėti: jei žmogus labai serga vegetariškai, jis nuolat serga, tai tokia dieta tik neleis jam įgyvendinti savo siekių, visa jo energija bus skirta sveikatos palaikymui. . Tokiu atveju pirmiausia reikia tobulėti, išvalyti organizmą liaudiškais metodais ir Hatha joga, o perėjimas prie žaliavalgystės įvyks kiek vėliau, neskausmingai ir be emocinių „lūžių“. Kaip juokauja jogai, „jogą gali praktikuoti tik gyvi žmonės“, todėl sveikata yra pirmoje vietoje. Induistai, sukūrę Ajurvedą (o aukščiausią tašką ji pasiekė senovėje, prieš kelis tūkstančius metų), gyvulinės mėsos praktiškai nevalgė, tačiau tuo pat metu žemos temperatūros įtaką jie patyrė labai nežymiai. Tačiau holistiniame moksle, kuris yra Ajurveda, vis dar yra duomenų šia tema, net senovėje buvo sukurti labai veiksmingi ir taikomi šalto oro sąlygų kompensavimo metodai. Pagrindinė kovos su šalčiu koncepcija pagal Ajurvedą – didinti vadinamąjį. „vidinė šiluma“ kūne. Visų pirma, esant šaltam klimatui, reikėtų daugiau vartoti javų, ankštinių augalų ir šakniavaisių bei termiškai apdorotų. Pats švelniausias gaminimo būdas, maksimaliai išsaugantis maiste naudingųjų medžiagų, yra garinimas. Šviežiai šaldytų daržovių reikėtų vengti, nes jose nėra pranos – gyvybinės energijos, kuri maitina organizmą ir neša tikrai gerą sveikatą. Geriau pirkti rusiškas daržoves, kurios visą žiemą laikomos sandėliuose. Kitas svarbus veiksnys, padėsiantis palaikyti tinkamą organizmo apsaugą, yra vadinamųjų medžiagų buvimas maiste. „penki skoniai“, tai yra jo elementų pusiausvyra (ajurvedoje tai vadinama terminu „Pancha Tattva“ – penki elementai). Tatvos yra natūralūs pirminiai elementai arba energijos formos, sudarančios žmogaus kūną. Išvardinkime šiuos penkis elementus: žemę, vandenį, ugnį, orą ir eterį. Jie labai svarbūs: jei organizmas negauna pakankamai kokio nors elemento, net ir sveikiausias organizmas pamažu neišvengiamai išsibalansuos. Reikia atsižvelgti į tai, kad „penkis elementus“ žmogus turi gauti ne per mėnesį ar savaitę, o kiekvieno valgio metu! Subalansuotus pietus gali sudaryti šakninės daržovės ir ankštiniai augalai, pavyzdžiui, bulvės, morkos, pupelės, žirniai ir kt. (žemės elementas); daug vandens turinčios daržovės, pvz., agurkai ir pomidorai (vandens elementas); švieži žalumynai: špinatai, kalendra, rukola, salotos – neša saulės praninę energiją (oro elementas); taip pat produktai, pernešantys dar subtilesnę eterio elemento energiją: medus, ghi, ghi, pienas ar grietinėlė (jei nėra netoleravimo) ir rūgpienio produktai (ypač gyvas jogurtas, varškė, grietinė), taip pat kaip šildantys prieskoniai, reprezentuojantys ugnies stichiją – pirmas posmas, imbieras, garstyčios ir ciberžolė. Jei nesate žalio maisto mėgėjas, svarbu valgyti daug baltymų turinčio maisto, įskaitant augalinį maistą: žirnius, lęšius ir, žinoma, riešutus, sėklas (geriausia prieš pat valgį lengvai pakepinti be aliejaus). Jokiu būdu neatsisakykite sau baltymų, kad kūnas gautų pakankamai maistinių medžiagų. Jei nuolat šąlate – tai pirmasis baltymų trūkumo požymis. Esant dideliam baltymų stygiui, galima valgyti minkštai virtus kiaušinius (tai mitybos požiūriu racionaliausias jų virimo būdas), sveikus – tačiau griežtiems vegetarams kiaušinių vartojimas nepriimtinas. Baltuosius basmati ryžius būtina valgyti kelis kartus per savaitę (arba kasdien) – geriausia nešlifuotus arba laukinius – virtus su lęšiais ar pupelėmis. Ryžiai yra natūralus augalinių baltymų laidininkas: tai leidžia visiškai pasisavinti baltymus iš ankštinių augalų. Ryžiai, virti su lęšiais, su nedideliu kiekiu šildančių prieskonių, Indijoje vadinami „khichari“ ir laikomi labai sveiku, „dietingu“ maistu – lengvai virškinamu, maistingu ir gerą virškinimą skatinančiu maistu. Indijoje toks patiekalas kasdien vartojamas viename iš valgymų (dažniausiai pietums ar vakarienei). Basmati ryžiai, skirtingai nuo kitų veislių, yra ir lengvai virškinami, ir nekenkia organizmui, todėl laikomi geriausiais. Be ghi, kuris Ajurvedoje vadinamas idealiu ugnies stichijos grynos energijos nešikliu, reikia vartoti augalinius aliejus, kurie subalansuoja došas (fiziologinius principus) organizme. (Jokiu atveju karvės aliejaus negalima maišyti su augaliniu aliejumi per vieną valgį!) Naudinga alyvuogių aliejus (gerina saulės energijos suvokimą, todėl padeda esant šaltam klimatui), kokosų aliejus, garstyčios, sezamai ir daugelis kitų, o tai yra pageidautina žinoti, kokias savybes turi tas ar kitas aliejus (šildantis vėsinimas ir kitos savybės). Šaltuoju metų laiku ir ne sezono metu, be alyvų naudojimo viduje, rekomenduojama atlikti savimasažą (trynimą) šildančiais aliejais. Natūralu, kad tai nedaroma prieš išeinant į šaltį. Aliejumi geriausia įtrinti vakare, kraštutiniais atvejais naudokite kokosų aliejų – jis susigeria greičiausiai. Jei peršalote arba nuolat šąlate, nakčiai įtrinkite delnus ir pėdas ghi (jei peršalote, po to galite užsimauti kojines, kad sušiltumėte). Žiemą veidą ir delnus patepkite kviečių gemalų aliejumi, kad išvengtumėte šiurkščios odos. Esant sausiems sąnariams, kurie gali atsirasti Vata tipo žmonėms šaltuoju metų laiku, padės ajurvedinis aliejų mišinys „MahaNarayan“. Esant šaltam klimatui, ypač žiemos ir ne sezono metu, reikėtų vartoti ir imunitetą stiprinančius natūralius maisto papildus. Ajurvedos ekspertai pirmiausia rekomenduoja Chyawanprash ir Ashwagandha papildus., taip pat natūralūs tonikai, tokie kaip amla sultys (indiškas agrastas), alavijo sultys, mumiyo. Taip pat kartą per 2–3 mėnesius turėtumėte vartoti bet kokį gerą multivitaminų kompleksą. Mityba turėtų būti derinama su saikingu fiziniu krūviu. Tradiciškai Ajurveda ir joga laikomi vienas kitą papildančiais mokslais ir puikiai dera kartu. Todėl Hatha Jogą galime rekomenduoti kaip subalansuotą ir švelnią treniruotę visam kūnui. Paprastų Hatha jogos fizinių pratimų (statinių laikysenų – asanų) atlikimas kartu su kvėpavimo pratimais (pranajama) ir tinkama mityba garantuoja puikią sveikatą ir savijautą. Hatha jogos praktika turėtų būti pradėta vadovaujant išmanančiam specialistui (jogos mokytojui), jokiu būdu ne nuo knygos, o ypač nuo medžiagos iš interneto – tokiu atveju bus išvengta daugybės klaidų. Praktikuoti jogą grupėje arba individualiai su mokytoju yra saugu ir labai naudinga. Ateityje – dažniausiai po kelių mėnesių tokio darbo – galėsite praktikuotis savarankiškai. Ypač palankios imuninės sistemos stiprinimui ir pakankamo „vidinės šilumos“ kaupimui kūne yra tokios praktikos kaip pasveikinimas saulei (Surya Namaskar), pranajamos: Bhastrika („Pučia kvėpavimą“) ir Kapalabhati („valantis kvėpavimas“), Surya-bheda pranayama („Ugnies kvėpavimas“). Visos šios praktikos pirmiausia turi būti įsisavintos prižiūrint mokytojui. Ateityje, esant šaltam klimatui, praktika turi būti sukurta taip, kad pratimų rinkinyje, kurį atliekate, ypatingas dėmesys būtų skiriamas Manipura čakros (bambos energijos centro) stiprinimui, nes. labai svarbus sveikatos palaikymui ir atsparumui ligoms, suteikia „vidinės ugnies“. Tokie pratimai, visų pirma, yra visos susuktos pozos (Parivritta Janu Sirshasana, Parivritta Trikonasana, Parivritta Parshvakonasana, Marichiasana ir kt.) ir apskritai visos pozos, kuriose daromas poveikis pilvo raumenims, taip pat jėgos pozos (Mayurasana, Bakasana, Navasana, Kukkutasana, Chaturanga Dandasana ir kt.) Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad priežiūros – o juo labiau – restauravimo klausimas! – sveikata – visada turėtų būti sprendžiama individualiai. Nėra dviejų vienodų žmonių, turinčių vienodų sveikatos problemų, ir net „didvyriškai“ sveiki žmonės turi savo individualias savybes. Visi žmonės skirtingi! Todėl neturėtumėte aklai imti tikėjimo ir kaip neapgalvoto vykdymo vadovo nei vienos dietos, nei vienos rekomendacijos, net iš pačių autoritetingiausių šaltinių. Taikydami bet kokį atkūrimo metodą, turėtumėte stebėti savo būklę ir, jei reikia, koreguoti praktiką. Manau, kad senovės išminčių jogai, sukūrę hatha jogos ir ajurvedos sistemas, būtent tai ir padarė: turėdami plačias žinias, jie kruopščiai tikrino teoriją su praktika iš savo patirties. Be to, norėdami išlaikyti savo sveikatą, neturėtumėte pamiršti šiuolaikinio mokslo pasiekimų, leidžiančių atlikti pilną kraujo tyrimą („biochemijai“) arba vartoti multivitaminų kompleksą „vienoje tabletėje“ kartu su visapusiška, praniškai. turtinga dieta! Joga ir Ajurveda šiuolaikiniam medicinos mokslui neprieštarauja, ženkliai jį papildo. Sveikatos jums ir aktyvaus ilgaamžiškumo!
2022-11-11