Vegetarizmas kovotojams yra nepriimtinas
Kol mokslininkai, taisydami akinius, vienas kitam sako: „Ne, leisk!“, mąsliai tampydami akademines barzdas, pasakysiu, ką kovotojui reiškia mėsa. Niekada nebuvau mėsos valgymo mėgėja, bet iki 15 metų, prisipažinsiu, dažnai tai vartojau. Na, o paauglystėje galėjau išlieti savo energiją arba per pasimatymus su merginomis, arba per sportą. Antrasis man labiau patiko, todėl pradėjau užsiimti rankine kova, vėliau kontaktiniu karatė.
Dabar galiu tvirtai pasakyti, kad visi pagrindiniai mano pasiekimai sporte prasidėjo iš pradžių dalinio, o vėliau visiško susilaikymo nuo mėsos laikotarpiu. Kaip suprantate, 15 metų vystosi kūnas, ūgis, kūno svoris, vidaus organai – viskas keičiasi. Iš dietos pašalinus skerdimą, numečiau šiek tiek svorio aplink juosmenį. Vėliau sužinojau, kad papildomi kilogramai ties juosmeniu – tai vidaus organų nutukimo požymis. Žinote, tai visai ne tai, ko reikia kovotojui.
Kas pasikeitė, kai tapau vegetare? Štai kažkas drastiškai nepasikeitė, išskyrus tai, kad:
1. Pradėjau geriau suprasti mane supantį pasaulį. Įveikęs destruktyvų egoizmą supranti, kad gamta gali mums duoti daug daugiau nežudydama gyvūnų.
2. Pradėjau judėti greičiau, apskritai pasidarė lengva lipti. Net kai įprasto valandų skaičiaus miegui neužtenka, vis tiek išlieka linksmumas.
3. Mano smūgių stiprumas padidėjo dėl greičio. Sužinojusi, kad už raumenų susitraukimų greitį atsakingas ne gabalėlis riebalų, o magnis, vitaminai, susidariau savo sporto meniu.
4. Laimėjau miesto ir rajono čempionatą.
Komandoje turėjome dar vieną sportininką, kuris parodė didelį pažadą. Paaiškėjo, kad jis nebuvo veganas, bet mėsos praktiškai nevalgo, nes kaime tėvai jį išmokė valgyti daržoves, vaisius, grūdus. Įdomu būtų pažiūrėti, kokias aukštumas jis būtų pasiekęs, bet... Jis sutiko mėsėdžių merginą.
Pirmoje „nuotaka“ būsimoji uošvė jį pavaišino gausiais barščiais su mėsa. Jis nenorėjo atsisakyti ir suvalgė visą lėkštę šių barščių. Nepaisant to, kad iš įpročio vėliau vėmė visą naktį, jis pamažu tapo mėsėdžiu, ištino nuo riebalų, įniko į banditus, o paskui nebeaišku, kur dingo. Supratau: gal lavono valgymas nėra faktas, kad žmogus „nusiris“, bet jei nevalgysi mėsos, tai tik su mintimi, ugdant etines savybes, dvasingumą. Kitaip visa tai, nors ir pagirtina, kažkaip silpna.
Apie kūno svorį. Per televiziją rodomi tiesiog išdžiovinti jogai, kurie susuka kaulus į neįsivaizduojamus mazgus. Taip, vegetarizmas neprisideda prie antsvorio ligų, bet ko reikia – susikaupti. Pats žinau: raumeningas kūnas yra daug geriau nei steroidais maitinami jockai. Kovotojui įprastai dirbantys raumenys yra pergalės ir sėkmės komponentas. Jums tiesiog reikia atlikti jėgos pratimus judant. Geležį tempti ne kvaila, bet atlikti dinamiškesnius pratimus tiks net plaukimas. Ir „kvėpavimas“ bus tvarkingas, o kūnas bus paklusnus.
Dabar, kai manęs klausia, ar vegetaras kovotojas gali ką nors pasiekti, aš siūlau du variantus: pirmas – priimti žodį, kad jis gali daug, o antrasis – eiti su manimi ant kilimėlio ir žaisdamas visapusiškai. Svoris, ūgis mūsų versle nesvarbu, kai yra technika, stipri dvasia ir sveikas kūnas! Apskritai, vaikinai, pamirškite apsinuodyti „kaip mėsa“, tikras kovotojas gyvena normaliai net nežudydamas gyvūnų. Tikras kovotojas, net jei toks storas kovos menas kaip sumo, gali laimėti, būdamas specifinis veganas. Ir tokie pavyzdžiai – velenas! Nuorodų neduosiu – žiūrėk, mokykis, daryk teisingas išvadas!