Populiarus ir gerbiamas britų laikraštis „The Guardian“ paskelbė neseniai atlikto tyrimo, kurį galima pavadinti sensacingu ir vienu metu sleginčiu, rezultatus.
Faktas yra tas, kad mokslininkai išsiaiškino, kad vidutinis ūkanotojo Albiono gyventojas per savo gyvenimą ne tik sugeria daugiau nei 11.000 XNUMX gyvūnų: paukščių, gyvulių ir žuvų – įvairių mėsos gaminių pavidalu, bet ir netiesiogiai prisideda prie šalies niokojimo. gamta. Juk šiuolaikiniai gyvulių auginimo metodai negali būti vadinami kitaip, kaip barbariškais planetos atžvilgiu. Mėsos gabalas lėkštėje – tai ne tik paskerstas gyvulys, bet ir kilometrai nualintos, nusiaubtos žemės ir – kaip parodė tyrimas – tūkstančiai litrų geriamojo vandens. „Mūsų mėsos skonis gadina gamtą“, – sako „The Guardian“.
JT duomenimis, šiuo metu planetoje reguliariai maitinasi apie 1 milijardas žmonių, o organizacijos prognozėmis, po 50 metų šis skaičius išaugs trigubai. Tačiau problema taip pat ta, kad tai, kaip maitinasi tie, kurie turi pakankamai maisto, katastrofiškai išeikvoja planetos išteklius. Analitikai nustatė keletą pagrindinių priežasčių, kodėl žmonija turėtų galvoti apie mėsos valgymo pasekmes aplinkai ir galimybę pasirinkti „žaliąją“ alternatyvą.
1. Mėsa turi šiltnamio efektą.
Šiandien planetoje per metus suvartojama daugiau nei 230 tonų gyvulinės mėsos – dvigubai daugiau nei prieš 30 metų. Iš esmės tai yra keturių rūšių gyvūnai: vištos, karvės, avys ir kiaulės. Kiekvienam iš jų veisti reikia didžiulių maisto ir vandens kiekių, o jų atliekos, kurios tiesiogine prasme kaupia kalnus, išskiria metaną ir kitas dujas, kurios planetos mastu sukelia šiltnamio efektą. Remiantis 2006 m. Jungtinių Tautų tyrimu, gyvūnų auginimo mėsai poveikis klimatui viršija neigiamą automobilių, lėktuvų ir visų kitų transporto rūšių poveikį Žemei!
2. Kaip mes „valgome“ žemę
Pasaulio gyventojų skaičius nuolat auga. Bendra besivystančių šalių tendencija – kasmet suvartoti daugiau mėsos, o šis kiekis padvigubėja bent kas 40 metų. Tuo pačiu metu, išvertus į gyvulininkystei skirtus kilometrus, skaičiai dar įspūdingesni: juk mėsavalgiui pamaitinti reikia 20 kartų daugiau žemės nei vegetarui.
Šiai dienai jau 30 % vandeniu ar ledu nepadengto ir gyvybei tinkamo žemės paviršiaus užima gyvulių auginimas mėsai. Tai jau daug, bet skaičiai auga. Tačiau neabejotina, kad gyvulių auginimas yra neefektyvus žemės naudojimo būdas. Juk palyginimui, pavyzdžiui, JAV šiandien žemės ūkio pasėliams (daržovėms, grūdams ir vaisiams auginti) atiduota 13 milijonų hektarų žemės, o gyvuliams auginti – 230 milijonų hektarų. Problemą apsunkina ir tai, kad didžiąją dalį užaugintų žemės ūkio produktų suvartoja ne žmonės, o gyvuliai! Norint gauti 1 kg vištienos broilerių, reikia sušerti 3.4 kg grūdų, 1 kg kiaulienos „suvalgo“ jau 8.4 kg daržovių, o likę „mėsiniai“ gyvūnai yra dar mažiau energetiškai efektyvūs, vegetarišku požiūriu. maistas.
3 . Galvijai geria per daug vandens
Amerikiečių mokslininkai apskaičiavo: kilogramui bulvių užauginti reikia 60 litrų vandens, kilogramui kviečių – 108 litrų vandens, kilogramui kukurūzų – 168 litrų, kilogramui ryžių prireiks net 229 litrų! Tai atrodo stebina, kol nežiūri į mėsos pramonės skaičius: norint gauti 1 kg jautienos, reikia 9.000 litrų vandens... Net norint „pagaminti“ 1 kg vištienos broilerių, reikia 1500 litrų vandens. Palyginimui, 1 litrui pieno reikės 1000 litrų vandens. Šie gana įspūdingi skaičiai nublanksta prieš kiaulių vandens suvartojimą: vidutinio dydžio kiaulių ferma, kurioje laikoma 80 kiaulių, per metus sunaudoja apie 280 milijonų litrų vandens. Didelė kiaulių ferma reikalauja tiek vandens, kiek viso miesto gyventojų.
Matematika atrodo tik smagi, jei neatsižvelgsime į tai, kad žemės ūkis jau šiandien sunaudoja 70% žmogui tinkamo vandens, o kuo daugiau ūkiuose bus gyvulių, tuo greičiau augs jų poreikiai. Kitos išteklių turtingos, bet vandens neturtingos šalys, tokios kaip Saudo Arabija, Libija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, jau apskaičiavo, kad besivystančiose šalyse apsimoka auginti daržoves ir gyvulius, o vėliau importuoti...
4. Gyvulių auginimas naikina miškus
Atogrąžų miškams vėl iškilo grėsmė: ne dėl medienos, o dėl to, kad pasaulio žemės ūkio milžinai juos iškerta, kad atlaisvintų milijonus hektarų ganymui ir sojų pupelių bei palmių auginimui aliejui. Neseniai atlikto Žemės bičiulių tyrimo duomenimis, kasmet apie 6 milijonai hektarų atogrąžų miškų – visa Latvijos teritorija arba dvi Belgijos! – „plikyti“ ir tapti dirbama žeme. Iš dalies ši žemė yra ariama po pasėliais, kurie bus šeriami gyvuliams, ir iš dalies naudojama kaip ganyklos.
Šie skaičiai, be abejo, verčia susimąstyti: kokia mūsų planetos ateitis, kokiomis aplinkos sąlygomis teks gyventi mūsų vaikams ir anūkams, kur link juda civilizacija. Bet galų gale kiekvienas pasirenka pats.