Vanduo kaip gyvenimo norma

To, kad vanduo iš čiaupo Maskvoje kenkia sveikatai, nežino tik tinginiai. Kas lemia vandens grynumą ir kokį vandenį vis dėlto geriau gerti, sako gydytojas Borisas Akimovas.

Вода как норма жизни

Vandens grynumas priklauso nuo valymo būdo, vandens tiekimo tinklo būklės, taip pat nuo metų laiko: pavasarį vanduo yra prasčiausios kokybės - rezervuarai, iš kurių jis ateina valyti, yra užpildyti purvinu šaltinio vandeniu. Vandentiekio vandenį teršiančias medžiagas galima skirstyti į neorganines (nuo rūdžių iki kalcio jonų Ca2+ ir magnio Mg2+, kurie vandenį kietina) ir organines (bakterijų ir virusų likučiai).

Nepriklausoma ekspertizė mano, kad gorvodokanal naudojami filtrai turi per mažai išteklių, dėl ko vanduo nėra visiškai išvalytas nuo aktyvaus chloro ir tipiškų organinių teršalų. Be to, pats ilgą laiką vandens valymui naudojamas filtras užsiteršia ir per jį praleidžiamas vanduo tampa netinkamu naudoti.

Kalbant apie mikrobus, tuo metu, kai vanduo tiekiamas į vandens tiekimo sistemą, daugumą jų jau sunaikino chloras, tačiau chloravimas nėra pats palankiausias būdas dezinfekuoti vandenį, ozonavimas laikomas daug sveikesniu. Chloruojant vandenyje susidaro organinės chloro medžiagos, kurios kenkia sveikatai, o šios medžiagos yra tokios mažos, kad buitiniai filtrai jų nesulaiko. Vienu metu Maskvoje vanduo buvo taip chloruotas, kad jame aiškiai jautėsi chloro kvapas, o nusiprausus niežėjo oda.

Kokios realios buitinių filtrų galimybės? Bet koks filtras, net ir pats brangiausias, yra stiklinė anglies, per kurią leidžiamas vanduo (tokiu pat principu sukurta ir dujokaukė!), ir jis tiesiog negali vandens paversti gydomuoju. Todėl, kai buitinių filtrų gamintojai teigia apie jų magiškas savybes, neturėtumėte jais tikėti – visa tai yra begėdiška reklama.

Žinoma, filtrai daro vandenį švaresnį, išvalydami vandenį nuo tų teršalų, su kuriais miesto vandens tiekimo įmonė nesugebėjo susidoroti.su , įskaitant aktyvų chlorą, kuris praranda savo aktyvumą ore. Tačiau buitiniai filtrai gali išvalyti vandenį tik nuo neorganinių teršalų, o ne iš organinių medžiagų – jie visiškai nesusidoroja su mikroorganizmais. Be to, užsikimšęs nešvarumais, valymui, nuo kurio jis skirtas, filtras tampa pavojingas sveikatai, nes jame dauginasi mikrobai. Todėl filtrus reikia reguliariai keisti.

Ar man reikia nusipirkti buitinį filtrą? Tai priklauso nuo to, kam naudosite filtruotą vandentiekio vandenį. Buitinėms reikmėms visai tinka, bet gerti nepatariu. Lygiai taip pat nerekomenduoju gerti vandens iš čiaupo iš naujo virinti – chlororganinės medžiagos tampa kenksmingesnės sveikatai.

Gėrimui vis tiek geriau pirkti vandenį buteliuose. Tačiau ir čia viskas nėra taip paprasta. Vanduo turi būti artezinis – su nuoroda šulinio, iš kurio buvo siurbiamas vanduo, etiketėje. Jei šulinys nenurodytas, vadinasi, vanduo buvo paimtas iš vandentiekio, išvalytas techniniais filtrais ir dirbtinai mineralizuotas (o tai yra didelių įmonių nuodėmė). Todėl atkreipkite dėmesį ne į ryškią etiketę, o į tai, kas parašyta smulkiu šriftu. Tiesa visada yra. Ir negerkite gazuoto vandens. Kas gali būti geriau už švarų vandenį? Nieko!

 

 

Palikti atsakymą