Ar žinote, kas yra šeimos mitas? Kaip yra jūsų šeimoje? Kaip jis tvarko tavo gyvenimą? Greičiausiai ne. Retai apie tai susimąstome, bet tuo tarpu kiekvienoje šeimoje iš kartos į kartą perduodami elgesio modeliai, įsitikinusi šeimos psichologė Inna Khamitova.
Žmogui, priklausančiam šiuolaikinei kultūrai su jos idėjomis apie save susikurtą žmogų ir valdančio likimą, sunku, kiek mūsų dabartis priklauso nuo mūsų šeimos praeities. Tačiau mūsų protėvių gyvenimo aplinkybės, sunkumai, su kuriais jie susidūrė ir kaip juos įveikė, daro mums didelę įtaką šiandien.
Kiekvienoje šeimoje egzistuoja šeimos mitas, nors jis ne visada akivaizdus ir retai ištariamas bei įgyvendinamas. Tai padeda mums apibūdinti save ir savo šeimą, nustatyti ribas su pasauliu, lemia mūsų reakciją į tai, kas su mumis vyksta. Tai gali suteikti mums jėgų, pasitikėjimo ir išteklių arba gali būti žalinga ir neleisti mums teisingai įvertinti savęs ir savo galimybių.
Tokių mitų pavyzdžiai yra mitai apie gelbėtoją, apie herojų, apie nusidėjėlį, apie buvimą vertu žmogumi, apie išlikimą, apie orientaciją į vaiką. Mitas vystosi, kai dėl tam tikro specifinio elgesio šeima išgyvena kelias kartas. Ateityje gyvenimas keičiasi ir atrodo, kad toks elgesys neprivalomas, tačiau ateinančios šeimos kartos nevalingai jį atgamina.
Pavyzdžiui, kelios šeimos kartos gyveno sunkiai: norint išgyventi, reikėjo užsiimti kolektyviniu darbu, vengti konfliktų ir pan. Laikas bėgo, o kitos šios šeimos kartos atsidūrė patogesnėmis sąlygomis, jų išlikimas tiesiogiai nepriklauso nuo to, kaip darniai žmonės dirba kartu. Tačiau mitas ir toliau lemia jų elgesį, priversdamas juos „draugauti dėl išgyvenimo“ su visiškai netinkamais žmonėmis.
Arba tos pačios šeimos nariai yra įpratę kovoti, nes jų gyvenimas niekada nebuvo stabilus ir saugus (tokia buvo istorinė realybė). Tačiau palikuonys, gyvenantys stabilesniame pasaulyje, gali sąmoningai susikurti sau sunkumų, o paskui sėkmingai juos įveikti. Stabilioje situacijoje šie žmonės gali jaustis labai nepatogiai. O pasigilinus, užduodant tam tikrus klausimus, paaiškėja, kad jie slapčia nori, kad viskas sugriūtų. Jie gerai jaučiasi esant karo ir poreikiui užkariauti šį pasaulį, žino, kaip elgtis tokiomis sąlygomis.
Dažnai šeimos mitas atrodo kaip ištikimybė šeimos taisyklėms, tačiau būna, kad jis turi ir patologinės įtakos.
Tarkime, jūsų prosenelės tėvas gėrė. Gausiai geriantis yra kaip vilkolakis, pakaitomis vienu iš dviejų režimų. Kai jis blaivus — viskas gerai, kai girtas — monstriška. Kiekvieną vakarą prosenelė klausydavosi laiptų žingsnių: koks šiandien tėtis? Dėl šios priežasties ji užaugo itin jautriu žmogumi, kuris koridoriuje laiptais, pasukęs raktą spynoje, gali suprasti, kokios būklės yra jos mylimasis, ir, priklausomai nuo to, pasislėpti arba išlįsti. .
Kai tokia moteris paauga, pasirodo, kad jai neįdomūs geri berniukai su rožių puokštėmis ir piršlybomis. Ji pripratusi prie amžino persijungimo, kai siaubą pakeičia laimė. Žinoma, ji nebūtinai renkasi priklausomą asmenį kaip savo kompanioną (nors tikimybė yra labai didelė), tačiau beveik neabejotinai ji susieja savo gyvenimą su žmogumi, kuris jai teiks nuolatinę psichologinę įtampą. Tai gali būti žmogus, pasirinkęs ekstremalų darbą, arba, tarkime, sociopatas. Tokia pora turi vaikų, o modelis perduodamas iš kartos į kartą, o proprosenelio alkoholizmas turi įtakos palikuonių elgesiui.
Dažnai šeimos mitas atrodo kaip ištikimybė šeimos taisyklėms, tęstinumui, kartais jis ateina pas mus šeimos tradicijos pavidalu, bet būna, kad turi ir patologinės įtakos, tada reikia su tuo dirbti.
Tačiau, svarbiausia, galime to nepastebėti visą gyvenimą – ypač jei negalvojame apie savo šeimos praeitį, neieškome joje savo veiksmų priežasčių. Kadangi mūsų šalyje ne viena karta yra patyrusi karus, revoliucijas, represijas, visa tai nešiojamės savyje, nors dažnai nesuvokiame, kokia forma. Labai paprastas pavyzdys: kai kurie turi antsvorio ir negali ko nors palikti lėkštėje net ir sotūs, negalvodami, kad priežastis ta, kad jų prosenelė išgyveno Leningrado apgultį.
Taigi šeimos mitas yra ne abstrakti sąvoka, o reiškinys, kuris rūpi kiekvienam iš mūsų. O kadangi jis mums vadovauja, būtų malonu jį šiek tiek geriau suprasti. Mite yra didžiulių išteklių šaltinis – kai tik juos atrasime patys, gyvenime atsiras naujų galimybių. Pavyzdžiui, jei mūsų šeimos mitas reikalauja, kad visą laiką būtume ant kojų pirštų galų, tai nieko keisto, kad negalime atsipalaiduoti ir atsipalaiduoti.
Kaip tik tokiam: aptarimui apie tai, kokie mitai egzistuoja ir kaip jie formuojasi, bus skirta programa „Žaidimai ir hedonizmas“, kaip edukacinio projekto „Šatologija“ dalis. Dalyviai galės išsiaiškinti savo šeimos istorijas ir nuspręsti, ką nori pakeisti šeimos mite ir ką pasiimti su savimi į naujus metus.
Kai atpažinsite savo šeimos mitą, galėsite jį panaudoti, kad taptumėte stipresni ir pagerintumėte savo gyvenimą.