Knygos ramina, suteikia šviesių emocijų, padeda geriau suprasti save ir kitus, o kartais net gali pakeisti mūsų gyvenimą. Kodėl mums patinka skaityti? O ar knygos gali sukelti psichoterapinį efektą?
Psichologija: Skaitymas yra vienas didžiausių malonumų mūsų gyvenime. Tai yra 10 labiausiai raminančių veiklų, kurie suteikia didžiausią laimės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmą. Kaip manote, kokia jo magiška galia?
Stanislavas Raevskis, Jungo analitikas: Pagrindinė skaitymo magija, man atrodo, yra ta, kad jis žadina vaizduotę. Viena iš hipotezių, kodėl žmogus tapo toks protingas, atsiskyrė nuo gyvūnų, yra ta, kad jis išmoko įsivaizduoti. O skaitydami suteikiame laisvę fantazijai ir vaizduotei. Be to, šiuolaikinės negrožinės literatūros žanro knygos, mano nuomone, šia prasme yra įdomesnės ir reikšmingesnės nei grožinė literatūra. Juose sutinkame ir detektyvinę istoriją, ir psichoanalizės elementus; ten kartais atsiskleidžia gilios emocinės dramos.
Net jei autorius kalba tokiomis iš pažiūros abstrakčiomis temomis kaip fizika, jis ne tik rašo gyva žmogaus kalba, bet ir projektuoja savo vidinę tikrovę į išorines aplinkybes, kas su juo vyksta, kas jam aktualu, visas tas emocijas, kurias jis. patiria. Ir mus supantis pasaulis atgyja.
Kalbant apie literatūrą plačiąja prasme, kiek terapinė yra skaityti knygas?
Tai tikrai terapinė. Visų pirma, mes patys gyvename romane. Naratyviniai psichologai mėgsta sakyti, kad kiekvienas iš mūsų gyvename tam tikrame siužete, iš kurio labai sunku išeiti. Ir mes visą laiką pasakojame sau tą pačią istoriją. O skaitydami turime retą galimybę pereiti nuo šios, savos, istorijos prie kitos. Ir tai atsitinka veidrodinių neuronų dėka, kurie kartu su vaizduote labai daug nuveikė civilizacijos raidai.
Jie padeda suprasti kitą žmogų, pajausti jo vidinį pasaulį, būti jo istorijoje.
Šis gebėjimas gyventi kito gyvenimą, be abejo, yra neįtikėtinas malonumas. Kaip psichologė, kasdien išgyvenu daugybę skirtingų likimų, prisijungiu prie savo klientų. O skaitytojai tai gali padaryti užmegzdami ryšį su knygų herojais ir nuoširdžiai juos užjausdami.
Skaitydami skirtingas knygas ir taip bendraudami su skirtingais personažais, tam tikra prasme savyje susiejame skirtingas subasmenybes. Juk mums tik atrodo, kad mumyse gyvena vienas žmogus, kuris realizuojasi vienu konkrečiu būdu. „Gyvendami“ skirtingas knygas, galime ant savęs išbandyti skirtingus tekstus, skirtingus žanrus. Ir tai, žinoma, daro mus holistiškesnius, įdomesnius – sau.
Kokias knygas ypač rekomenduojate savo klientams?
Labai mėgstu knygas, kuriose, be geros kalbos, yra kelias ar kelias. Kai autorius gerai žino kokią nors sritį. Dažniausiai mums rūpi prasmės paieška. Daugeliui žmonių gyvenimo prasmė nėra akivaizdi: kur eiti, ką veikti? Kodėl mes išvis atėjome į šį pasaulį? Ir kai autorius gali duoti atsakymus į šiuos klausimus, tai labai reikšminga. Todėl savo klientams rekomenduoju semantines knygas, įskaitant grožinę.
Pavyzdžiui, aš labai mėgstu Hyogos romanus. Visada susitapatinu su jo personažais. Tai ir detektyvas, ir labai gilūs gyvenimo prasmės apmąstymai. Man atrodo, kad visada gerai, kai autorius turi šviesą tunelio gale. Nesu šalininkas literatūros, kurioje ši šviesa uždara.
Įdomų tyrimą atliko psichologė Shira Gabriel iš Bafalo universiteto (JAV). Jos eksperimento dalyviai skaitė ištraukas iš Hario Poterio ir tada atsakė į testo klausimus. Paaiškėjo, kad jie pradėjo save suvokti kitaip: tarsi įžengė į knygos herojų pasaulį, pasijutę įvykių liudininkais ar net dalyviais. Kai kurie netgi teigė turintys magiškų galių. Pasirodo, kad skaitymas, leidžiantis pasinerti į kitą pasaulį, viena vertus, padeda pabėgti nuo problemų, bet, kita vertus, ar audringa vaizduotė negali nuvesti per toli?
Labai svarbus klausimas. Skaitymas mums tikrai gali tapti savotišku narkotiku, nors ir pačiu saugiausiu. Tai gali sukurti tokią gražią iliuziją, į kurią pasineriame, tolstame nuo realaus gyvenimo, vengiame kažkokių kančių. Bet jei žmogus eina į fantazijų pasaulį, jo gyvenimas niekaip nesikeičia. O knygas, kurios yra labiau semantinės, dėl kurių norisi apmąstyti, ginčytis su autoriumi, galima pritaikyti savo gyvenimui. Tai labai svarbu.
Perskaitę knygą galite visiškai pakeisti savo likimą, net pradėti viską iš naujo
Kai atvykau studijuoti į Jungo institutą Ciuriche, mane pribloškė tai, kad ten visi žmonės buvo gerokai už mane vyresni. Man tada buvo apie 30 metų, dauguma jų buvo 50–60 metų. Ir nustebau, kaip žmonės mokosi tokio amžiaus. Ir jie baigė dalį savo likimo ir antroje pusėje nusprendė studijuoti psichologiją, tapti profesionaliais psichologais.
Kai paklausiau, kas juos paskatino tai padaryti, jie atsakė: „Jungo knyga „Prisiminimai, sapnai, apmąstymai“, „perskaitėme ir supratome, kad visa tai parašyta apie mus, ir mes norime tik tai padaryti“.
Tas pats nutiko ir Rusijoje: daugelis mano kolegų pripažino, kad Vladimiro Levy knyga „Menas būti savimi“ – vienintelė Sovietų Sąjungoje prieinama psichologinė knyga – privertė juos tapti psichologais. Lygiai taip pat esu tikras, kad kai kurie, skaitydami kai kurias matematikų knygas, tampa matematikais, o kai kurie, skaitydami kitas knygas, tampa rašytojais.
Ar knyga gali pakeisti gyvenimą ar ne? Ką tu manai?
Knyga, be jokios abejonės, gali turėti labai stiprų poveikį ir tam tikra prasme pakeisti mūsų gyvenimus. Su svarbia sąlyga: knyga turi būti proksimalinio vystymosi zonoje. Dabar, jei iki šio momento viduje jau turime tam tikrą išankstinį nustatymą, subrendo pasirengimas pokyčiams, knyga tampa katalizatoriumi, kuris pradeda šį procesą. Kažkas manyje pasikeičia – tada knygoje randu atsakymus į savo klausimus. Tada tai tikrai atveria kelią ir gali daug ką pakeisti.
Kad žmogus jaustų poreikį skaityti, knyga jau vaikystėje turi tapti pažįstama ir reikalinga gyvenimo palydove. Reikia ugdyti įprotį skaityti. Šiuolaikiniai vaikai – paprastai kalbant – nesidomi skaitymu. Kada ne per vėlu viską sutvarkyti ir kaip padėti vaikui pamilti skaitymą?
Svarbiausias dalykas švietime yra pavyzdys! Vaikas atkartoja mūsų elgesio stilių
Jei esame užstrigę prie programėlių ar žiūrime televizorių, vargu ar jis skaitys. Ir beprasmiška jam sakyti: „Prašau, paskaityk knygą, o aš žiūrėsiu televizorių“. Tai gana keista. Manau, jei abu tėvai visą laiką skaitys, tai vaikas automatiškai susidomės skaitymu.
Be to, gyvename magišku laiku, yra geriausia vaikų literatūra, turime didžiulį pasirinkimą knygų, kurias sunku mesti. Reikia nusipirkti, išbandyti įvairias knygas. Vaikas tikrai suras savo knygelę ir supras, kad skaityti yra labai malonu, tai lavina. Žodžiu, namuose turėtų būti daug knygų.
Iki kokio amžiaus turėtum skaityti knygas balsu?
Manau, turėtum skaityti iki mirties. Kalbu dabar net ne apie vaikus, o apie vienas kitą, apie porą. Savo klientams patariu skaityti kartu su partneriu. Labai malonu ir viena gražiausių meilės formų, kai vienas kitam skaitome geras knygas.
Apie ekspertą
Stanislavas Raevskis – Jungo analitikas, Kūrybinės psichologijos instituto direktorius.
Interviu įrašytas bendram Psichologijos ir radijo projektui „Kultūra“ „Statusas: santykiuose“, radijo „Kultūra“, 2016 m. lapkričio mėn.