Kol vieni „stresuoja“ ir bando kažkaip prisitaikyti prie sumaišties, kiti situacijoje atranda pranašumų sau. Atrodo, kad šie žmonės nebijo ateities – jie mėgaujasi dabartimi.
Jie nesijaudina ir net nesinervina. Atvirkščiai, jie gauna naudos iš esamos situacijos ir randa joje kažkokią ypatingą prasmę. Vieni tapo ramesni, kiti dėmesingesni, kiti labiau pasitikintys nei bet kada. Kai kurie pirmą kartą gyvenime jautėsi mažiau vieniši, sutrikę ir atsargūs.
Akivaizdu, kad daugelis yra suglumę: „Kaip tai gali būti? Ar šie žmonės tokie beširdžiai ir savanaudiški, kad jaučia malonumą žiūrėdami, kaip kiti kenčia, nerimauja ir bando suvesti galą su galu? Tikrai ne. Tiesą sakant, dauguma tų, kurie dabar jaučiasi gerai, yra labai jautrios prigimties, neabejingi kitų skausmui, linkę kelti kaimynų poreikius aukščiau savo.
Kas jie tokie ir kodėl jie taip elgiasi?
1. Žmonės su lėtiniu praleistų galimybių sindromu (FOMO – Fear Of Missing Out). Jie jaučia, kad viskas, kas geriausia, vyksta be jų. Jie apsižvalgo ir mato, kaip visi aplinkui juokiasi ir džiaugiasi gyvenimu. Jie nuolat galvoja, kad kiti gyvena įdomiau ir smagiau. O kai beveik visi planetos gyventojai užsidarę namuose, galima atsipalaiduoti: dabar jiems nieko netrūksta.
2. Žmonės, kurie mano, kad jiems niekas nerūpi. Tie, kuriems vaikystėje buvo atimtas tėvų dėmesys, dažnai jaučiasi lyg pasaulyje būtų vieni. Kartais vienatvės jausmas yra toks priklausomas, kad tampa gana patogus. Galbūt per pasaulinę krizę tikrai esi vienas, bet ištveri ją geriau nei kiti. Galbūt realybė pagaliau atspindi jūsų vidinę būseną ir iš dalies patvirtina, kad tai normalu.
3. Žmonės, nuo vaikystės pripratę prie sunkumų. Vaikai, augantys nenuspėjamoje, nepastovioje aplinkoje, dažnai turi priimti suaugusiųjų sprendimus, todėl jie auga pasiruošę viskam.
Nuo mažens jie nevalingai įpranta nuolat būti budrūs. Tokie žmonės geba akimirksniu susikaupti netikrumo sąlygomis, veikti greitai ir ryžtingai, pasikliauti tik savimi. Turėdami tvirtus pandemijos išgyvenimo įgūdžius, jie jaučiasi itin susikaupę ir pasitikintys savimi.
4. Žmonės, kurie trokšta ekstremalių potyrių. Pernelyg emocionali prigimtis, kuri tiesiogine prasme sustingsta be jaudulio, dabar maudosi ryškių emocijų jūroje. Kai kuriems žmonėms tikrai reikia neįprastų, net ekstremalių potyrių, kad jie būtų tikrai gyvi. Nepaprastosios situacijos, pavojai, perversmai juos vilioja, ir visa tai atėjo kartu su COVID-19 pandemija. Dabar jie bent kažką jaučia, nes net neigiamos emocijos yra geriau nei visiškas vakuumas.
5. Intravertai iki esmės. Įsitikinę namiškiai, kurie nuolat kažkur tempiami ir priversti bendrauti su žmonėmis, lengviau atsikvėpė. Nebegalima prisitaikyti prie šurmuliuojančios visuomenės, nuo šiol prie jų prisitaiko visi. Buvo priimtos naujos taisyklės, tai yra intravertų taisyklės.
6. Tie, kuriems buvo sunku ir be pandemijos. Pasaulyje yra daug žmonių, kurie susidūrė su rimtais gyvenimo sunkumais ir išbandymais dar gerokai prieš prasidedant pandemijai. Dabartinė situacija suteikė jiems galimybę atsikvėpti.
Pažįstamas pasaulis staiga žlugo, nieko nepavyko išspręsti ar pataisyti. Bet kadangi visi turi problemų, tam tikru mastu jiems tapo lengviau. Tai ne džiaugsmas, o tik tai, kad juos kažkiek paguodžia priklausymo jausmas. Galų gale, kam dabar lengva?
7. Nerimastingos asmenybės, kurios nelaimių laukė metų metus. Nerimas dažnai sukelia neracionalią baimę dėl nenumatytų tragiškų įvykių. Todėl kai kurie visą laiką tikisi kažkokių bėdų ir stengiasi apsisaugoti nuo bet kokių neigiamų išgyvenimų.
Na, mes atvykome. Atsitiko tai, ko visi bijojo ir niekas nesitikėjo. Ir šie žmonės nustojo jaudintis: juk įvyko tai, kam jie ruošėsi visą gyvenimą. Keista, bet vietoj šoko buvo palengvėjimas.
Ką visa tai reiškia
Jei kas nors iš aukščiau paminėtų dalykų jums tinka, net ir nedideliu mastu, greičiausiai jus apima kaltės jausmas. Tikriausiai manote, kad tokiu metu gerai jaustis yra neteisinga. Būkite tikri, kad taip nėra!
Kadangi negalime pasirinkti savo emocijų, neturėtume priekaištauti, kad jas turime. Tačiau mūsų galioje yra nukreipti juos sveika linkme. Jei esate santūrus, ramus ir subalansuotas, pasinaudokite šia būsena.
Greičiausiai turite daugiau laisvo laiko ir mažiau aktualių reikalų. Tai galimybė geriau pažinti save, susitaikyti su vaikystėje patirtomis nuoskaudomis, kurios sutvirtino, nustoti kovoti su „neteisingais“ jausmais ir tiesiog priimti juos tokius, kokie jie yra.
Niekas negalėjo pagalvoti, kad žmonijai teks susidurti su tokiu sunkiu išbandymu. Ir vis dėlto kiekvienas su tuo susitvarko savaip. Kas žino, staiga šis sunkus metas nesuvokiamai pasisuks jūsų naudai?
Apie autorių: Jonis Webb yra klinikinis psichologas ir knygos „Pabėgimas iš tuštumos: kaip įveikti emocinį aplaidumą vaikystėje“ autorius.