Kodėl vyrai nekenčia mūsų merginų?

Klausytis mylimo vyro pretenzijų gali būti labai nemalonu. Ypač kai kalbama apie nekaltą kavos puodelį seno draugo kompanijoje. Kodėl vyrai dažnai nemėgsta šių moterų susibūrimų? Ko jie bijo? Psichologė Galina Turetskaya paaiškina.

Ramiai gerdami rytinį Americano paplūdimio bare, su draugu pradėjome kalbėti apie tai, kad mūsų atostogos be vyrų buvo Dievo dovana. Ir nenorėtume atsidurti situacijoje, kai tenka rinktis tarp ramybės šeimoje ir paprastų bendravimo su draugais džiaugsmų. Kodėl mūsų vyrai ir draugės, kaip Rytai ir Vakarai, negali sutarti kartu? Šis pokalbis pasirodė įdomus.

Ar pastebėjote, kad dauguma vyrų geriausiu atveju nuolaidžiauja susitaikyti su tuo, kad moteriai reikia merginos ir, paminėjus merginas, urzgia kaip šuo, praėjęs dresūros kursą, bet vis tiek nenori dalintis kaulu? Ir anksčiau ar vėliau mes nustojame jai atskleisti šią svarbią savo moteriško gyvenimo dalį, o tada šis gyvenimas arba išblyška ir susitraukia su žieve, arba tampa derlinga dirva, duodančia turtingus vaisius iš jo įtarimų sėklų. Bet viskas prasidėjo taip nekaltai!

Pasiknaisioję po savo asmeninę patirtį, prisiminę merginas ir draugus, jų gimines, darbo kolegas ir kaimynus, priėjome prie statistikos, kuri gali atrodyti prieštaringa, tačiau tai netampa mažiau gyvybiškai svarbi: 80% vyrų yra atviros ar užslėptos būsenos. sabotažas dėl žmonų bendravimo su savo merginomis, ypač nesusituokusiomis ir socialiai sėkmingomis.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kartais vyras yra visiškai teisus, spręsdamas apie mūsų merginas, tačiau tai netrukdo mums jų mylėti, o įsimylėję jie nebeteisia. Tačiau daugeliu atvejų vyro nemeilė ir atsargumas savo merginų atžvilgiu yra visiškai neracionalus. Juose jis įžvelgia grėsmę savo išskirtinumui ir vidaus pasaulio tvarkos stabilumui.

Jei gyvenimas vėl diagnozuos „meilę blogiui“, žinau, kad mano kovojantys draugai padės man pabusti iš apsėdimo

Draugės – amžinos bėdų keliančiosios, cenzūros ir egzaminuotojos. Vyriškis spėja, kad vyriškumą analizuoti ima draugės, kaip į disertacijos tarybą. Kartais su humoru, kartais negailestingai skrodžiame, apžvelgiame vienas kito asmeninį gyvenimą, o balsavimas su juodais ar baltais kamuoliukais kažkam gali būti gyvybiškai svarbus. Tik tokiu atveju kandidato nėra ir jam atimta galimybė gintis.

Todėl išmintingi vyrai mūsų merginų nepykdo, o kartais joms groja vamzdžiu kaip fakyras su induistiniu turbanu ir batais lenktais pirštais. O vyrai, kurie nėra pakankamai patyrę, iškelia mus prieš pasirinkimą. Paprastą tiesą „Pasakyk, kas tavo draugas, aš pasakysiu, kas tu“ – vyrai ir moterys supranta skirtingai.

Moteris, mylinti vyrą ir priimdama jo gyvenimą bei jo aplinką, jo draugėse mato geriausias mylimojo savybes. Juk suprantame, kad vis tiek turime tuo dalytis su kitais, tad tegul būna verti žmonės. Vyras sprendžia apie moterį pagal jos draugus. Kai į ją nukreipiamas kaltinimo pirštas, žinokite, kad tas savybes, kurias jis rado joje, jis perduoda jums.

Iš čia ir per didelis išrankumas, kur, atrodytų, kas jam rūpi. Populiariausias vyrų pretenzijų paradas mūsų merginoms: lengvabūdiškumas, švaistymas, žemas intelektas…. sąrašas gali būti tęsiamas, ir, žinoma, jį vainikuoja palaidumas. Nutraukite norą skubėti ginti savo draugą. Verčiau atidžiau pažvelkite į savo mylimąjį: kaip žinia, jis kituose mato tai, ko savyje neatpažįsta.

Jaunystėje netekau draugo, pasidavusi neįkyriems, bet nuolatiniams mielo, brangaus, mylimo, vienintelio pasiūlymams. Aktyvi, socialiai ir finansiškai sėkminga, laisva, ji atrodė kaip jo košmaras – o kas, jei aitrokas jos kito gyvenimo skonis man taps patrauklesnis už sutvarkytą mūsų Chruščiovo pasaulį? Ir jis man be galo pavydėjo dėl mūsų bendros praeities su ja, kurioje jo nebuvo, bet buvo instituto jaunimo raupsai.

Grįžusi namo po merginų susibūrimų sugalvojau, kokias naujienas pasakyti vyrui, o ką nutylėti, ir nemylėjau savęs už šią veidmainystę. Taupydamas nervus, iš pradžių nustojau kalbėti apie savo draugą apskritai, o paskui ir pasimatymus.

Laimei, ši klaida buvo ištaisyta: draugė paėmė mane į rankas, o aš pati atsisveikinau su vyru, o aitraus kito gyvenimo skonis su tuo visiškai nesusijęs. Tik vieną dieną jo nepasitikėjimas savimi ir savęs patvirtinimas tipo „o vynuogės žalios...“ staiga tapo neapgalvotas iki visiško sambūvio neįmanomo taško.

Pasakyk man, kas tavo vyras, ir aš pasakysiu, kas tu. Ir jei gyvenimas man dar kartą diagnozuos „meilę blogiui“, aš žinau, kad kovojančios merginos padės man pabusti iš apsėdimo. Esame taip susitvarkę, kad mylimam žmogui siekiame atverti duris į savo vidinį pasaulį, o draugės ten užima nemažą vietą. Kartais net mane gąsdina toks intymumo laipsnis, į kurį esame pasirengę eiti aptardami savo seksualinį gyvenimą ir vyrus. Kokius jausmus tai turėtų sukelti mūsų romano herojams?

Tikriausiai sielos kvadratiniai metrai, kaip ir buto kvadratiniai metrai, taip pat yra riboti, o vyras, be savo vietos, taip pat užima kaimyninę

Bet mes einame toliau – į šį intymų peštynes ​​įtraukiame vyrus, dalijamės su jais savo merginų asmeniniais gyvenimais, stengiamės su jais užmegzti dialogą pagal tas pačias taisykles, tiksliau be taisyklių, ir mus erzina jų nesusipratimas. Galbūt tai yra dilemos „vyrai ir (arba) mergina“ šaknis? Kaip tai išspręsti? Žinoma, nei antro, nei trečio kavos puodelio recepto neradome. Bet jei ji egzistuotų, tai tikrai apimtų abipusę pagarbą.

Nenoriu sakyti: mylėk mane, mylėk ir mano draugą. Tai neprivaloma ir skamba dviprasmiškai. Tačiau gerbti mūsų draugystę, bendras vertybes ir interesus jūs ne tik privalote, bet ir dvigubai įpareigoti. Tai tarsi privalomi reikalavimai kandidatui kreipiantis dėl darbo: geras žmogus – ne profesija, jei reikia patyrusio specialisto, turinčio specializuotą išsilavinimą ir mokančio anglų kalbą. Ir aš įsipareigoju išlaikyti kaimyninių valstybių suverenitetą – santykius su savo vyru ir draugėmis.

Tikiu, kad vyras gali suprasti mūsų poreikį bendrauti su draugėmis, jei jam gerai paaiškina formos prasmę. Mes vis dar labai skirtingi, o forma jį nervina.

Visos šios daugybės valandų pokalbių, apsipirkimų, beprasmiško ašarų ir snarglių tepliojimosi, kuris nesibaigia niekuo konstruktyviu, bet po kurio gyvenimas vėl tampa iš pradžių pakenčiamas, o paskui nuostabus, tai tokios atsipalaidavusios atostogos, kai tik po savaitės jaudinantys pokalbiai juose pradeda atsirasti trumpos pauzės, o jau tada, nes bendras tylėjimas taip pat turi gydomąjį poveikį... Jis nesupranta, bet pabandys.

Kai kurie vyrai sakys: „Mergaitės yra blogis“. Kažkas, išsiuntęs žmoną su draugais kavos, džiugiai trina rankomis, laukdamas alaus bernvakario. Kažkam gerąja prasme nerūpi, su kuo ir kokiai veiklai laiką leidžia jo moteris, jis pasitiki savimi, o pasitikėjimas ir pasitikėjimas yra tos pačios šaknies žodžiai. Galbūt toks vyras neprieštaraus atostogoms su mergina prie jūros, nes jo pirmoji asociacija bus jūra, saulė ir moteriški plepalai SPA procedūrų metu, o ne kurortinės gražuolės stringuose.

Bet susilaikysiu nuo tokio pasitikėjimo išbandymo, kad vieną dieną jis manęs nepakeltų prieš savarankiškos kelionės į kurortą faktą. Pasirodo, atostogas su mergina vis tiek teks paaukoti. Man nelabai patinka mintis ką nors paaukoti – nei dėl vyro, nei iš principo. Tais laikotarpiais, kai vyrai užimdavo tvirtą vietą mano gyvenime, bendravimas su draugais-draugėmis natūraliai sumažėjo iki minimumo, ir nepamenu, kad nuo to kentėjau.

Tikriausiai sielos, kaip ir buto, kvadratiniai metrai taip pat yra riboti, o vyras, be savo vietos, dar užima ir kaimynines. Tai yra tikros draugės vieta, kurią reikia palikti nepažeistą – tai dalis paslapties, dėl kurios mes esame moterys. Kyla pagunda baigti fraze: vyrai ateina ir išeina, bet merginos lieka. Bet taip nėra. Mes ir gyvi, ir keičiamės, o kartais su draugais išsiskiriame, kaip ir su vyrais.

Intymumas yra sąvoka, nesusijusi su lyčių skirtumais, ir ji priklauso siauram vertybių ratui uXNUMXbuXNUMXb, kurią ginsiu iki paskutinio atodūsio, nes gyvenimas be jų yra beprasmis ir beprasmis. Ginsiu ir intymumą su draugu, ir intymumą su vyru, net jei teks saugoti vienas nuo kito. O vyro reakcija į savo merginas tegul būna lakmuso popierėlis abipusės pagarbos ir vienas kito interesų pripažinimo, taigi ir santykių tvirtumo teste.

Palikti atsakymą