Tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp dvikalbystės ir intelekto, atminties įgūdžių ir aukštų akademinių pasiekimų. Kadangi smegenys efektyviau apdoroja informaciją, jos galės užkirsti kelią su amžiumi susijusiam pažinimo nuosmukiui.
Sunkiausios kalbos
JAV Valstybinės užsienio tarnybos institutas (FSI) suskirsto kalbas į keturis sudėtingumo lygius tiems, kuriems anglų kalba yra gimtoji. Paprasčiausią 1 grupę sudaro prancūzų, vokiečių, indoneziečių, italų, portugalų, rumunų, ispanų ir suahilių kalbos. Remiantis FSI tyrimais, norint pasiekti pagrindinį visų 1 grupės kalbų mokėjimą, reikia maždaug 480 valandos praktikos. Tam pačiam 2 grupės kalbų (bulgarų, birmiečių, graikų, hindi, persų ir urdu) mokėjimo lygiui pasiekti reikia 720 valandų. Su amharų, kambodžų, čekų, suomių, hebrajų, islandų ir rusų kalbomis viskas sudėtingiau – jiems prireiks 1100 valandų praktikos. 4 grupė susideda iš sunkiausių kalbų, kurios yra gimtoji anglų kalba: arabų, kinų, japonų ir korėjiečių – prireiks 2200 valandų, kad anglų kalbos gimtoji kalba įgytų pagrindinį sklandumą.
Nepaisant laiko investicijų, ekspertai mano, kad antrosios kalbos verta mokytis, bent jau dėl pažinimo naudos. „Tai ugdo mūsų vykdomąsias funkcijas, gebėjimą nepamiršti informacijos ir išnaikinti nereikšmingą informaciją. Tai vadinama vykdomosiomis funkcijomis dėl panašumo į generalinio direktoriaus įgūdžius: valdyti daugybę žmonių, žongliruoti daug informacijos ir atlikti daugybę užduočių“, – sako Pitsburgo universiteto neurologijos profesorė Julie Fieze.
Šiaurės vakarų universiteto tyrimo duomenimis, dvikalbės smegenys remiasi vykdomosiomis funkcijomis, tokiomis kaip slopinamoji kontrolė, darbinė atmintis ir pažinimo lankstumas, kad išlaikytų dviejų kalbų pusiausvyrą. Kadangi abi kalbos sistemos visada aktyvios ir konkuruoja, smegenų valdymo mechanizmai nuolat stiprinami.
Liza Meneghetti, duomenų analitikė iš Italijos, yra hiperpoliglotas, tai reiškia, kad ji laisvai kalba šešiomis ar daugiau kalbų. Jos atveju anglų, prancūzų, švedų, ispanų, rusų ir italų. Pereinant prie naujos kalbos, ypač mažesnės sudėtingumo, kuriai reikia mažiau pažintinės ištvermės, jos pagrindinė užduotis yra vengti žodžių maišymo. „Normalu, kad smegenys keičiasi ir naudojasi modeliais. Taip nutinka dažniau su kalbomis, kurios priklauso tai pačiai šeimai, nes panašumų per daug“, – sako ji. Meneghetti teigimu, geriausias būdas išvengti šios problemos yra išmokti vieną kalbą vienu metu ir atskirti kalbų šeimas.
Įprasta valanda
Išmokti bet kurios kalbos pagrindus yra greita užduotis. Internetinės programos ir programėlės padės žaibišku greičiu išmokti keletą sveikinimų ir paprastų frazių. Norėdami gauti asmeniškesnės patirties, poliglotas Timothy Doneris rekomenduoja perskaityti ir žiūrėti medžiagą, kuri kelia jūsų susidomėjimą.
„Jei mėgstate gaminti, nusipirkite kulinarijos knygą užsienio kalba. Jei jums patinka futbolas, pabandykite žiūrėti užsienio žaidimą. Net jei per dieną išgirsite tik kelis žodžius, o didžioji dauguma vis tiek skamba kaip beprasmybė, vėliau juos vis tiek bus lengviau prisiminti“, – sako jis.
Svarbu tiksliai suprasti, kaip ketinate vartoti kalbą ateityje. Kai jau išsiaiškinsite savo ketinimus mokytis naujos kalbos, galėsite pradėti planuoti savo kasdienės praktikos valandinį tvarkaraštį, apimantį kelis mokymosi metodus.
Yra daug patarimų, kaip geriau išmokti kalbą. Tačiau visi ekspertai yra tikri dėl vieno: atsitraukite nuo knygų ir vaizdo įrašų studijų ir bent pusvalandį skirkite kalbėjimo praktikai su gimtąja kalba arba su žmogumi, kuris laisvai kalba. „Kai kurie kalbos mokosi bandydami įsiminti žodžius ir praktikuoti tarimą vieni, tylėdami ir patys. Jie tikrai neprogresuoja, tai nepadės jiems praktiškai vartoti kalbos“, – sako Fieze.
Kaip ir įvaldant muzikos instrumentą, kalbą geriau mokytis trumpai, bet reguliariai, nei retai, bet ilgą laiką. Be reguliarios praktikos smegenys nesukelia gilių pažinimo procesų ir neužmezga ryšio tarp naujų žinių ir ankstesnio mokymosi. Todėl valanda per dieną penkias dienas per savaitę bus naudingesnė nei penkių valandų trukmės priverstinis žygis kartą per savaitę. Anot FSI, norint pasiekti pagrindinį 1 grupės kalbos mokėjimą, reikia 96 savaitės arba beveik dvejų metų.
IQ ir EQ
„Antros kalbos mokymasis taip pat padės tapti supratingesniu ir empatiškesniu žmogumi, atvers duris kitokiam mąstymo ir jausmų būdui. Kalbama apie IQ ir EQ (emocinį intelektą) kartu“, – sako Meneghetti.
Bendravimas kitomis kalbomis padeda ugdyti „tarpkultūrinės kompetencijos“ įgūdžius. Baker teigimu, tarpkultūrinė kompetencija – tai gebėjimas užmegzti sėkmingus santykius su įvairiausiais žmonėmis iš kitų kultūrų.
Viena valanda per dieną mokantis naujos kalbos gali būti vertinama kaip žmonių ir kultūrų susvetimėjimo įveikimo praktika. Rezultatas bus patobulinti bendravimo įgūdžiai, kurie suartins jus su žmonėmis darbe, namuose ar užsienyje. „Kai susiduri su kitokia pasaulėžiūra, su žmogumi iš kitos kultūros, nustoji teisti kitus ir tampa efektyvesnis sprendžiant konfliktus“, – sako Bakeris.