Dietomis buvo sukurta didžiulė pramonė. Dauguma jos produktų yra skirti padėti žmonėms numesti svorio, auginti raumenis ar būti sveikesniems.
Tačiau pasaulio gyventojų skaičiui ir toliau augant, mokslininkai lenktyniauja kurdami dietą, kuri iki 10 m. galėtų išmaitinti 2050 milijardų žmonių.
Remiantis nauja ataskaita, paskelbta Didžiosios Britanijos medicinos žurnale „The Lancet“, žmonės raginami valgyti daugiausia augalinės kilmės maistą ir kiek įmanoma mažiau vartoti mėsos, pieno produktų ir cukraus. Ataskaitą parašė 30 mokslininkų iš viso pasaulio grupė, kuri tiria mitybą ir maisto politiką. Trejus metus jie tyrinėjo ir diskutavo šia tema, siekdami parengti rekomendacijas, kurias galėtų priimti vyriausybės, kad išspręstų augančio pasaulio gyventojų pragyvenimo problemą.
„Net nedidelis raudonos mėsos ar pieno produktų vartojimo padidėjimas šį tikslą apsunkintų ar net neįmanomu“, – sakoma ataskaitos santraukoje.
Ataskaitos autoriai savo išvadas padarė pasvėrę įvairius maisto gamybos šalutinius poveikius, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, vandens ir pasėlių naudojimą, azotą ar fosforą iš trąšų ir grėsmę biologinei įvairovei dėl žemės ūkio plėtros. Ataskaitos autoriai teigia, kad jei visi šie veiksniai būtų suvaldomi, tada klimato kaitą sukeliančių dujų kiekis gali sumažėti ir liktų pakankamai žemės, kad išmaitintų augančią pasaulio populiaciją.
Ataskaitoje teigiama, kad mėsos ir cukraus vartojimas visame pasaulyje turėtų būti sumažintas 50 proc. Pasak ataskaitos autorės ir Johnso Hopkinso universiteto maisto politikos ir etikos profesorės Jessica Fanso, mėsos suvartojimas įvairiose pasaulio dalyse ir skirtinguose gyventojų sluoksniuose mažės skirtingais tempais. Pavyzdžiui, mėsos suvartojimas JAV turėtų būti gerokai sumažintas ir pakeistas vaisiais ir daržovėmis. Tačiau kitose šalyse, susiduriančiose su maisto problemomis, mėsa jau sudaro tik apie 3% gyventojų raciono.
„Jei nebus imtasi veiksmų, atsidursime beviltiškoje situacijoje“, – sako Fanso.
Rekomendacijos mažinti mėsos vartojimą, žinoma, jau ne naujiena. Tačiau, pasak Fanso, naujoje ataskaitoje siūlomos skirtingos perėjimo strategijos.
Autoriai šią savo darbo dalį pavadino „Didžiąja maisto transformacija“ ir joje aprašė įvairias strategijas – nuo mažiausiai aktyvios iki agresyviausios, neįtraukiančios vartotojo pasirinkimo.
„Manau, kad žmonėms sunku pradėti perėjimą dabartinėje aplinkoje, nes dabartinės paskatos ir politinės struktūros to nepalaiko“, – sako Fanso. Ataskaitoje pažymima, kad jei vyriausybė pakeis savo politiką, kuriuos ūkius subsidijuoti, tai galėtų būti viena iš maisto sistemos pertvarkos taktikos. Tai pakeistų vidutines maisto kainas ir paskatintų vartotojus.
„Tačiau ar visas pasaulis palaikys šį planą – kitas klausimas. Tikėtina, kad dabartinės vyriausybės nenorės imtis veiksmų šia kryptimi“, – sako Fanso.
Emisijos ginčai
Ne visi ekspertai sutinka, kad augalinės dietos yra maisto saugumo raktas. Kalifornijos universiteto mokslininkas Frankas Mitleneris teigė, kad mėsa yra neproporcingai susijusi su klimato kaitą sukeliančiomis emisijomis.
„Tiesa, kad gyvuliai turi įtakos, tačiau ataskaitoje skamba taip, tarsi jie būtų pagrindinis klimato poveikio veiksnys. Tačiau pagrindinis angliavandenių išmetimo šaltinis yra iškastinio kuro naudojimas“, – sako Mitleneris.
Pasak JAV aplinkos apsaugos agentūros, iškastinio kuro deginimas pramonei, elektrai ir transportui sudaro didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žemės ūkis išmeta 9 % išmetamųjų teršalų, o gyvulininkystė – apie 4 %.
Mitleneris taip pat nesutinka su Tarybos metodu, kuriuo nustatomas gyvulių išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir teigia, kad skaičiavimuose metanui buvo priskirta per didelė masės dalis. Palyginti su anglimi, metanas atmosferoje išlieka gana trumpą laiką, tačiau atlieka didelį vaidmenį šildant vandenynus.
Maisto atliekų mažinimas
Nors ataskaitoje siūlomos mitybos rekomendacijos buvo kritikuojamos, vis labiau plinta siekis mažinti maisto švaistymą. Vien JAV iššvaistoma beveik 30% viso maisto.
Atliekų mažinimo strategijos pateikiamos ataskaitoje tiek vartotojams, tiek gamintojams. Geresnės saugojimo ir taršos aptikimo technologijos gali padėti įmonėms sumažinti maisto švaistymą, tačiau vartotojų švietimas taip pat yra veiksminga strategija.
Daugeliui mitybos įpročių keitimas ir maisto švaistymo mažinimas yra bauginanti perspektyva. Tačiau knygos „101 būdas pašalinti atliekas“ autorė Katherine Kellogg teigia, kad tai jai kainuoja tik 250 USD per mėnesį.
„Yra labai daug būdų, kaip panaudoti maistą, kad jis netaptų atliekomis, ir manau, kad dauguma žmonių tiesiog apie juos nežino. Žinau iškepti kiekvieną daržovės dalį ir suprantu, kad tai vienas veiksmingiausių mano įpročių“, – sako Kellogg.
Tačiau Kelloggas gyvena Kalifornijoje, netoli vietovių, kuriose yra prieinamų ūkininkų turgų. Kitoms bendruomenėms, gyvenančioms vadinamosiose maisto dykumose – regionuose, kuriuose nėra bakalėjos parduotuvių ar turgų – gali būti sunku gauti šviežių vaisių ir daržovių.
„Visi veiksmai, kuriuos rekomenduojame, yra prieinami dabar. Tai nėra ateities technologija. Tiesiog jie dar nepasiekė didelio masto“, – apibendrina Fanso.