Kiekvienas žmogus karts nuo karto turi problemų. Ką darai, kai su jais susiduri? Pagalvokite apie situaciją ir elkitės? Ar priimate tai kaip iššūkį? Ar laukiate, kol viskas „išsispręs savaime“? Jūsų įprasta reakcija į sunkumus tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Ir todėl.
Žmonės ir jų problemos
Natalijai 32 metai. Ji nori susirasti vyrą, kuris išspręstų visas jos problemas. Tokie lūkesčiai byloja apie infantilumą: Natalija partneryje mato tėvus, kurie rūpinasi, rūpinasi ir užtikrina, kad jos poreikiai būtų patenkinti. Tik pagal pasą Natalija jau seniai nebuvo vaikas...
Olegui 53 metai, jis išgyvena išsiskyrimą su mylima moterimi, su kuria gyveno trejus metus. Olegas nėra iš tų, kurie mėgsta kalbėti apie problemas, o ji „visada nupjaudavo“ jį kalbomis apie tai, kas jiems nesiseka. Olegas tai suvokė kaip moteriškas užgaidas, tai atsisakė. Jo bendražygei nepavyko priversti jo rimtai žiūrėti į tai, kas vyksta, kad kartu kovotų su problemomis, ir ji nusprendė nutraukti santykius. Olegas nesupranta, kodėl taip atsitiko.
Kristinai 48 metai ir ji negali paleisti savo 19 metų sūnaus. Kontroliuoja savo skambučius, manipuliuoja pasitelkdamas kaltės jausmą („dėl tavęs mano spaudimas kyla“), daro viską, kad liktų namuose, neitų gyventi pas savo merginą. Pati Christina nemėgsta merginos, taip pat nemėgsta ir jos šeimos. Moters santykiai su vyru – kompleksiški: juose – daug įtampos. Sūnus buvo ryšys, o dabar, kai jis nori susikurti savo gyvenimą, Christina tam neleidžia. Bendravimas įtemptas. Blogai visiems…
Problema yra „pažangos variklis“
Kaip sprendžiate problemas? Daugelis iš mūsų yra bent jau pasipiktinę: „Tai neturėjo atsitikti! Tik ne su manimi!
Bet ar kas nors mums pažadėjo, kad mūsų gyvenimas stovės vietoje ir tekės tobulai ir sklandžiai? To niekada nebuvo ir niekam nenutinka. Net patys sėkmingiausi žmonės išgyvena sudėtingas situacijas, praranda ką nors ar ką nors ir priima sunkius sprendimus.
Bet jei įsivaizduojame abstraktų žmogų, kurio gyvenime nėra problemų, suprantame, kad jis tarsi lieka konservuotas. Neauga, netampa stipresnis ir išmintingesnis, nesimoko iš klaidų ir neranda naujų kelių. Ir viskas todėl, kad problemos padeda mums tobulėti.
Todėl daug produktyviau yra negalvoti, kad gyvenimas turi būti be rūpesčių ir saldus kaip sirupas, o keblios situacijos susidaro tik norint sunaikinti žmogų. Mums bus daug geriau kiekvieną iš jų vertinti kaip galimybę žengti žingsnį į priekį.
Iškilus kritinėms situacijoms, daugelis išgyvena baimę, ignoruoja arba neigia problemą.
Problemos padeda mus „supurtyti“, parodo stagnacijos sritis, kurioms reikia pokyčių. Kitaip tariant, jie suteikia galimybę augti ir tobulėti, sustiprinti savo vidinį branduolį.
Alfriedas Lengletas savo knygoje A Life of Meaning rašo: „Gimti žmogumi reiškia būti tuo, kuriam gyvenimas užduoda klausimą. Gyventi reiškia reaguoti: reaguoti į bet kokius akimirkos poreikius.
Žinoma, problemų sprendimas reikalauja vidinių pastangų, veiksmų, valios, kurią žmogus ne visada pasiruošęs parodyti. Todėl, ištikus ekstremalioms situacijoms, daugelis išgyvena baimę, ignoruoja arba neigia problemą, tikėdamiesi, kad laikui bėgant ji išsispręs savaime arba kas nors už jį susitvarkys.
Skrydžio pasekmės
Problemų nepastebėjimas, neigimas, kad jos egzistuoja, jų ignoravimas, savo sunkumų nematymas ir jų nedirbimas – tiesus kelias į nepasitenkinimą savo gyvenimu, nesėkmės jausmą ir pažeistus santykius. Jei neprisiimsite atsakomybės už savo gyvenimą, turėsite taikstytis su nemaloniomis pasekmėmis.
Todėl Natalijai svarbu ne ieškoti „gelbėtojo“ vyriškyje, o ugdyti savyje savybes, kurios padėtų pasikliauti jas sprendžiant. Išmokite pasirūpinti savimi.
Pats Olegas pamažu bręsta mintis, kad galbūt nelabai klausėsi gyvenimo draugo ir nenorėjo kreipti dėmesio į santykių krizę.
Christina būtų gerai, jei nukreiptų savo žvilgsnį į vidų ir į santykius su vyru. Sūnus subrendo, ruošiasi išskristi iš lizdo ir gyvens savo gyvenimą, o ji liks su vyru. Ir tada svarbūs klausimai nebūtų „Kaip išlaikyti sūnų? “ ir „Kas įdomaus mano gyvenime? „Kuo aš galiu ją užpildyti?“, „Ko aš noriu sau? Kam atlaisvinamas laikas?“, „Kaip pagerinti, pakeisti santykius su vyru?“
Pozicijos „nieko nedaryti“ pasekmės – vidinės tuštumos, ilgesio, nepasitenkinimo atsiradimas
Požiūris „problema sunki, bet noriu atsipalaiduoti“, vengimas įsitempti yra atsparumas natūraliam vystymuisi. Tiesą sakant, paties gyvenimo pasipriešinimas su jo kintamumu.
Tai, kaip žmogus sprendžia problemas, parodo, kaip jis susitvarko su savo, vieninteliu gyvenimu. Egzistencinės psichoterapijos įkūrėjas Viktoras Franklis savo knygoje „Gydytojas ir siela: logoterapija ir egzistencinė analizė“ rašo: „Gyvenk taip, lyg gyventum antrą kartą, o pirmą kartą sugadinai viską, kas gali būti sugadinta“. Blaivi mintis, ar ne?
Pozicijos „nieko nedaryti“ pasekmės yra vidinės tuštumos, melancholijos, nepasitenkinimo ir depresinių būsenų atsiradimas. Kiekvienas iš mūsų pasirenka pats: žiūrėti į savo situaciją ir save nuoširdžiai arba užsidaryti nuo savęs ir nuo gyvenimo. Ir gyvenimas visada duos mums šansą, „išmesdamas“ naujas situacijas, kad ką nors permąstytume, pamatytume, pakeistume.
Patikėkite save
Visada reikia suprasti, kas mums trukdo spręsti problemas ir parodyti drąsą su jomis susidūrus. Visų pirma, tai yra nepasitikėjimas savimi ir baimės. Nepasitikėjimas savo jėgomis, galimybėmis, baimė nesusitvarkyti, pokyčių baimė – labai trukdo judėti gyvenime ir augti.
Todėl labai svarbu suprasti save. Psichoterapija padeda leistis į tokią nepamirštamą kelionę gilyn į save, į didesnį supratimą apie savo gyvenimą ir galimybes jį pakeisti.