Ar pastebėjote, kad balanso tarp šeimos, laiko sau ir karjeros radimas atima energiją ir tikėjimą savimi? Dažniausiai nuo to kenčia moterys, nes, vyraujančia nuomone, jų pareiga „žongliruoti“ skirtingais vaidmenimis. Ieškant darbo niekam į galvą neateitų klausti vyro, kaip jam sekasi kurti sėkmingą karjerą ir skirti laiko vaikams, ar prasidėję mokslo metai nesutrukdys laiku užbaigti projekto. Į tokius klausimus moterys turi atsakyti kasdien.
Mes visi, nepriklausomai nuo lyties, norime pripažinimo, socialinio statuso, galimybės tobulėti, kartu neprarandant ryšio su artimaisiais ir dalyvaujant savo vaikų gyvenime. Egon Zehnde atlikto tyrimo duomenimis, vadovaujančiomis pareigomis domisi 74 % žmonių, tačiau su amžiumi šis procentas tarp moterų sumažėja iki 57 %. O viena pagrindinių priežasčių – darbo ir šeimos pusiausvyros problema.
Jei „balansą“ suprantame kaip lygių laiko ir energijos dalių santykį, kurį skiriame darbui ir asmeniniam gyvenimui, tai noras rasti šią lygybę gali mus įvaryti į kampą. Tai netikros vilties siekimas, karštas troškimas pasiekti pusiausvyrą, per didelis reikalavimas mus niokoja. Prie jau esamo streso lygio pridedamas naujas veiksnys – nesugebėjimas vienodai gerai susitvarkyti su visomis pareigomis.
Pats klausimo iškėlimas – pusiausvyros tarp dviejų dalykų paieška – verčia rinktis „arba-arba“, tarsi darbas nebūtų gyvenimo dalis, kaip draugai, pomėgiai, vaikai ir šeima. O gal darbas yra toks sunkus, kad sunku derėti su maloniu asmeniniu gyvenimu? Balansas – tai savotiškas idealizavimas, sąstingio ieškojimas, kai niekas ir niekas nejuda, viskas sustingsta ir bus tobula amžinai. Iš tikrųjų pusiausvyros radimas yra ne kas kita, kaip siekis gyventi visavertį gyvenimą.
Pabandykite galvoti apie pusiausvyrą kaip norą išsipildyti abiejose srityse be gailesčio ir kaltės jausmo.
Ką daryti, jei užuot balansavusius „nesubalansuotus“, bandysite sukurti vieningą darbo ir asmeninio gyvenimo strategiją? Produktyvesnis požiūris į asmenį kaip į visą sistemą, priešingai nei dualistinis požiūris, kuris suskirsto ją į priešingas „dalis“, turinčias skirtingus norus. Juk darbas, asmeninis ir šeima yra vieno gyvenimo dalys, jos turi ir nuostabių akimirkų, ir dalykų, kurie mus traukia žemyn.
Ką daryti, jei abiem sritims taikytume vieną strategiją: daryk tai, kas tau patinka ir patinka, stengdamiesi kuo efektyviau susidoroti su neįdomiomis užduotimis ir nukreipti savo žinias ten, kur jos tikrai vertingos? Pabandykite galvoti apie pusiausvyrą kaip norą išsipildyti abiejose srityse be gailesčio ar kaltės. Tai suteiks jums pilnatvės, pilnatvės ir pusiausvyros jausmą.
Kokiais principais gali būti sukurta tokia strategija?
1. STATYBOS STRATEGIJA
Vietoj atmetimo strategijos, kuri sukuria trūkumo jausmą ir atima iš mūsų pasitenkinimą, imkitės kūrimo strategijos. Užuot galvoję apie tai, kad dirbate per mažai būdami namuose ir gailėdami, kad per mažai laiko su vaikais sėdite derybose biure, turėtumėte sąmoningai kurti visavertį gyvenimą.
Ši strategija taip pat turi fiziologinį paaiškinimą. Dvi skirtingos nervų sistemos, atitinkamai simpatinė ir parasimpatinė, yra atsakingos už mūsų kūno reakciją į stresą ir atsipalaidavimą. Paslaptis ta, kad jie abu turėtų veikti vienodai. Tai reiškia, kad poilsio laikas turi būti lygus streso dydžiui.
Pasirinkite ir reguliariai praktikuokite veiklą, kurią atpalaiduojate: važiavimą dviračiu ar vaikščiojimą, fizinį aktyvumą, bendravimą su vaikais ir artimaisiais, rūpinimąsi savimi, pomėgius. Laikui bėgant pajusite, kad „atsipalaidavimo sistema“ pradėjo laimėti streso reakciją.
Taip pat gali padėti alternatyvus savaitgalio planavimas, kai dieną planuojate „atvirkščiai“, pirmenybę teikdami maloniai veiklai, o ne darydami jas kaip likutį po „būtinų“ dalykų.
2. STEREOTIPŲ ATMETIMAS
Darbas gali būti gera proga paaiškinti vaikams ir artimiesiems, kokią naudą atnešate, priežastis, kodėl dirbate profesionalų darbą, galiausiai – savo vaidmenį, kuris papildys namų įvaizdį. Nenuvertinkite darbe praleisto laiko – priešingai, žiūrėkite į savo veiklą kaip į vertingą indėlį ir pasinaudokite galimybe išmokyti vaiką savo vertybių.
Yra nuomonė, kad moteris, kuri teikia pirmenybę karjerai, daro savo vaikus nelaimingus. Tyrimo, kuriame dalyvavo 100 žmonių 29 šalyse, rezultatai paneigia šią hipotezę. Dirbančių mamų vaikai laimingi taip pat, kaip ir tų, kurių mamos visą laiką liko namuose.
Be to, pastebimas teigiamas poveikis: suaugusios dirbančių mamų dukros dažniau dirba savarankiškai, užima vadovaujančias pareigas ir gauna didelius atlyginimus. Dirbančių mamų sūnūs džiaugiasi daug lygesniais lyčių santykiais ir pareigų pasiskirstymu šeimoje. Turėkite tai omenyje, kai susiduriate su stereotipu, kad dirbanti mama praranda kažką vertingo savo vaikui.
3. GYVENIMAS APLINK MEILĖS
Ieškant pusiausvyros svarbu suprasti, kas būtent suteikia įkvėpimo darbe. Su panašiomis pareigomis vienus energijos suteikia galimybė mesti sau iššūkį ir pasiekti neįmanomo, kitus – galimybė investuoti laiką į darbuotojų mokymą, kitus motyvuoja kūrimo procesas, treti mielai derasi su klientais.
Išanalizuokite, ką jums patinka daryti, kas jums suteikia energijos, suteikia džiaugsmo ir tėkmės jausmą, tada maksimaliai padidinkite tai. Galite pabandyti bent mėnesį nugyventi kitose kategorijose: vietoj įprastų „darbo“ ir „šeimos“ savo gyvenimą skirstykite į „mylimą“ ir „nemėgstamą“.
Naivu būtų sakyti, kad turėtume daryti tik tai, kas mums patinka. Tačiau stebėdami save ir išryškindami tai, ką mėgstame veikti (darbe ar šeimyniniame gyvenime), o vėliau abiejose srityse didindami mėgstamo dalį, pasijusime geriau. Be to, mūsų draugai, giminaičiai, kolegos galės pasinaudoti geriausiomis mūsų apraiškomis.
Kas iš to seka?
Jei galite kurti savo gyvenimą remdamiesi šiais principais, pyndami realybės audinį „per“ skirtingas sferas ir paversdami to, ką tikrai mylite, centru, tai suteiks jums pasitenkinimo ir džiaugsmo.
Nekeiskite visko iš karto – labai lengva susidurti su nesėkme ir palikti viską taip, kaip yra. Pradėkite nuo mažo. Jei dirbate 60 valandų per savaitę, nemėginkite iš karto įtraukti savęs į 40 valandų rėmą. Jei niekada nevakarieniavote su šeima, neverskite savęs to daryti kiekvieną dieną.
Svarbiausia žengti pirmą žingsnį ir bet kokia kaina laikytis naujų principų. Pradėti padės kinų išmintis: „Yra du palankūs momentai pradėti naują: vienas buvo prieš 20 metų, antrasis yra dabar.