6 Informacinės dietos taisyklės

Mes gyvename informacijos amžiuje. Verta įeiti į internetą, nes naujienos iš viso pasaulio tiesiogine prasme patenka ant mūsų. Ir pirmiausia atkreipiame dėmesį į tragedijas, mirtį, kataklizmus. Kažkuriuo momentu ima atrodyti, kad viskas pasaulyje yra blogai ir sprendimo nėra. Bet gal mūsų galioje yra filtruoti informaciją? Rinktis patikimus šaltinius, kokybiškus leidinius? Neužkibkite problemų, o ieškokite sprendimų straipsniuose, programose ir knygose?

Panašu, kad ši žinia greitai sukels nervų priepuolį? „Problema slypi ne pačiose naujienose, o tame, kaip žiniasklaida jas pateikia – sutelkiant dėmesį į žmonių tragedijas ir kančias, nes iš to lengviau užsidirbti. Mes vartojame informaciją, kuri kenkia psichinei sveikatai ir gali sukelti nerimą bei depresiją. Tačiau mes galime pakeisti savo „informacijos dietą“, – sako britų psichologė Jody Jackson, tyrinėjanti naujienų poveikį psichikai. Štai kaip galime tai padaryti.

1. Tapkite atsakingu informacijos vartotoju

Daugelis įmonių buvo priverstos pakeisti savo praktiką spaudžiamos atsakingų vartotojų. Žiniasklaida niekuo nesiskiria nuo jų. Norint gauti pajamų, jiems reikia auditorijos. O mes, informacijos vartotojai, galime atsakingai rinktis, ką žiūrėsime. Kad tai padarytume, labai svarbu, kad būtume informuoti.

Nelsonas Mandela sakė, kad švietimas yra galingiausias ginklas, kuriuo galime pakeisti pasaulį. Žinodami, kokią naudą ir žalą gali atnešti naujienos, galime tapti atsakingais informacijos vartotojais. Į savo žiniasklaidos dietą įtrauksime tik tas žiniasklaidą, kuri pirmiausia kalba ne apie problemas, o apie tai, kaip jas spręsti. Tai bus naudinga mūsų psichinei gerovei.

2. Pirmenybę teikite kokybiškai žurnalistikai

Konfliktas tarp kokybiškos ir pelningos žurnalistikos – ne tik žiniasklaidos, bet ir mūsų – žiūrovų, skaitytojų – problema. Visuomenę daugiausia pažįstame per žiniasklaidą, netgi galima sakyti, kad jos iš dalies ją formuoja.

„Kai gauname blogą informaciją, priimame blogus sprendimus. Ir mes negalime atleisti nuo atsakomybės, aiškindami, kad mūsų veiksmai nieko nedaro. Įtaka – kiekvienas žmogus gali ką nors pakeisti. Dirbkime kartu, kad žiniasklaidai būtų pelninga spausdinti ir rodyti kokybiškas naujienas“, – ragina Jody Jackson.

Tradiciniai žiniasklaidos pramonės lyderiai bijo pokyčių ir eksperimentų, nes tai kelia grėsmę jų pajamoms ir prieštarauja jų pačių vizijai. Tačiau juos galima įtikinti vaizdiniu demonstravimu.

3. Išeik už „informacijos burbulo“ ribų

Iš pradžių naujienos nebuvo pramoga, jos egzistavo tam, kad mus apšviestų ir informuotų, padėtų mums daugiau sužinoti apie pasaulį ne tik per asmeninę patirtį. Įsivaizduokite, jei institucijos ir mokyklos pradės veikti pagal principą „jei mokiniams duosime būtent tai, ko jie nori, jie tikrai sugrįš pas mus“?

Ne, mes puikiai žinome, kad mokykloms rūpi ilgalaikis, o ne tiesioginis mokinių norų tenkinimas, ir to reikėtų reikalauti iš naujienų. Žinios neturėtų būti pramoga, o mes, žiūrovai ir skaitytojai, turėtume būti reiklesni.

4. Būkite pasirengę mokėti už turinį

Neturėsime laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos, jei nemokėsime už kokybišką turinį. Jei naujienų žiniasklaida turi gyventi iš reklamos pajamų, reklamos užsakovų poreikiai visada bus svarbesni už žiūrovų ir skaitytojų poreikius. Jei norime, kad jie taptų tikrai nepriklausomi, turime būti pasirengę juos paremti – prenumeruoti spaudinius ar internetinius leidinius arba tiesiog teikti savanorišką materialinę pagalbą kokybišką žurnalistiką vertinančioms redakcijoms.

5. Apsiribokite naujienomis

„Žmogus, kuris nieko neskaito, yra geriau išsilavinęs nei tas, kuris neskaito nieko, išskyrus laikraščius“, – sakė Thomas Jeffersonas. Galima su juo sutikti. Negalime pasikliauti žiniasklaida kaip vieninteliu informacijos šaltiniu. Šiandieniniame pasaulyje yra daug alternatyvų, sako Jody Jackson.

Meno kūriniai padeda mums tobulėti emociškai, mokytis supratimo ir užuojautos. Negrožinė literatūra suteikia mums tvirtų žinių, paremtų moksliniais tyrimais, ir padeda giliau suprasti pasaulį. Dokumentiniai filmai leidžia išsamiai pažvelgti į konkrečią problemą.

Podcast'ai taip pat padeda išmokti ko nors naujo. Pavyzdžiui, TED paskaitos kiekvienam iš mūsų suteikia galimybę išgirsti iškiliausius mūsų laikų mąstytojus. Kokybiška informacija leidžia priimti pagrįstus ir apgalvotus sprendimus.

6. Pasirinkite žiniasklaidą, kuri siūlo sprendimus

Nesvarbu, kaip elgiamės su naujienomis, jos vis tiek daro įtaką mūsų idėjoms apie pasaulį, save ir kitus. Štai kodėl taip svarbu žinoti, kaip naujienos veikia mūsų psichinę sveikatą, ir sąmoningai pasirinkti, ką norime žiūrėti ir skaityti. Į informacinę dietą įtraukdami medžiagą ne tik apie problemas, bet ir apie jų sprendimus, pamažu pradedame įkvėpti kažkieno kito pavyzdžio.

Stebėdami, kaip kitiems sekasi įveikti įvairias kliūtis (asmenines, vietines, nacionalines ar pasaulines), atveriame sau naujų galimybių. Tai įkvepia vilties ir optimizmo, suteikia jėgų – savotiško „emocinio kuro“, padedančio atskleisti mūsų potencialą.

Norėdami pakeisti pasaulį į gerąją pusę, turime ne ignoruoti problemų, o laiku gauti reikiamą informaciją, reikalingą joms išspręsti. Šiuolaikiniame pasaulyje yra toks gausus informacijos šaltinių pasirinkimas, kad nereikia laukti, kol žiniasklaidos pramonė pagaliau pradės keistis. Mes patys galime daug ką pakeisti.

Laikydamiesi subalansuotos informacijos, kuri mus informuoja apie esamas problemas ir galimus sprendimus, suprasime, kad pasaulis pilnas nuostabių žmonių, darančių nuostabius dalykus. Nuo mūsų priklauso, ar mes jų ieškosime, mokysimės iš jų, įkvėpsime jų pavyzdžio. Jų istorijos gali parodyti, kaip galime pakeisti ne tik žiniasklaidos pramonę, bet ir visą pasaulį.

Palikti atsakymą