7 savęs gydymo mitai, kuriais ir toliau tikime

7 savęs gydymo mitai, kuriais ir toliau tikime

Daugelis žmonių yra tikri, kad mediciną išmano taip pat gerai, kaip gydytojai ir kad peršalimą ar kitą „lengvą“ ligą gali išgydyti patys. Kokios dažniausiai daromos savigydos klaidos?

Medicinos mokslų kandidatas, terapeutas.

1. Padidėjusią temperatūrą reikia sumažinti

Kai tik termometro stulpelis peršoka virš 37 laipsnių, pradedate gerti karščiavimą mažinančius vaistus? Ir veltui – temperatūros padidėjimas, paradoksalu, yra geras ženklas. Tai reiškia, kad organizmas turi sveiką imuninę sistemą. Taip organizmas apsisaugo: aukšta temperatūra nemaloni ne tik mums, ji naikina ir virusus.

Jei temperatūra pakyla, gerkite kuo daugiau šilto mineralinio vandens, juodųjų serbentų vaisių sulčių, spanguolių, bruknių, aviečių arbatos. Gausus gėrimas padidina prakaitavimą, o tai savo ruožtu pašalina toksinus ir galiausiai sumažina temperatūrą. Temperatūrai pakilus virš 38,5–39 laipsnių, reikia gerti karščiavimą mažinančius vaistus. Ši temperatūra jau apkrauna širdį, ją reikia numušti. Su temperatūra būtina kovoti net tada, kai negalite pakęsti net menkiausio jos padidėjimo: pradedate pykinti ar vemti.

2. Gerklės skausmą išgydysi citrina ir žibalu, o slogą – svogūnais ir česnakais

Ar manote, kad jei anksčiau kaimuose visos ligos buvo gydomos žibalu, tai dabar tai labai padės? Tokios liaudies gynimo priemonės ne tik neduoda naudos, bet ir atneša žalos. Sergant faringitu ar krūtinės angina, gerklę tepti žibalu griežtai draudžiama: žibalo garai nudegina kvėpavimo takus. Apskritai bandyti kažkuo sutepti gerklę namuose yra labai pavojinga: tamponas su „vaistu“ gali atsiplėšti nuo pagaliuko ir užkimšti gerklas ar bronchus, sukeldamas uždusimą.

Be to, kaip bebūtų keista, negalima gerti karštos arbatos su citrina. Karšti, rūgštūs, aštrūs, sūrūs ir stiprūs gėrimai dirgina uždegusią gleivinę ir sukelia paūmėjimą. Taigi šilta degtinė su pipirais taip pat nėra išeitis. Jei sloga, nepilkite į nosį česnako, svogūno ar alavijo sulčių su medumi. Tai tik sukels gleivinės nudegimą ir nesuteiks terapinio poveikio.

Gargaliavimui puikiai tiks šiltame vandenyje ištirpinti žolelių arba sodos užpilai. Į stiklinę sodos tirpalo galima įlašinti 1-2 lašus jodo. O česnaką supjaustykite griežinėliais ir išdėliokite po butą.

3. Medų galima valgyti neribotą kiekį, jis naudingiausias su arbata

Meduje nėra tiek daug vitaminų, kaip įprasta manyti. Tai tikrai puikus energijos šaltinis kūnui. Tačiau jis yra tik šiek tiek mažiau maistingas nei cukrus. 100 g cukraus yra 390 kcal, o 100 g medaus – 330 kcal. Todėl negalima valgyti daug medaus, ypač diabetikams. Taip pat nerekomenduojama alergiškiems žmonėms. Gerdavome arbatą su medumi. Tačiau aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje jame sunaikinamos visos maistinės medžiagos, fermentai, vitaminai, jis tiesiog virsta vandeniu, gliukoze ir cukrumi. Nedėkite medaus į karštą arbatą, medų valgykite tik su šiltais ar šaltais gėrimais. Vartojimo norma – 60-80 g per dieną, ir tai su sąlyga, kad nebereikės į jokius kitus saldumynus.

4. Nugaros skausmui malšinti reikia karštos vonios ar kaitinimo pagalvėlės

Jokiu būdu nedėkite karšto kaitinimo pagalvėlės ar lipkite į karštą vonią, kai dėl kokių nors priežasčių skauda nugarą ar pilvą. Karšti šildytuvai ir vonios draudžiami daugeliui ginekologinių negalavimų, širdies ir kraujagyslių sistemos bei apatinių galūnių kraujagyslių ligų, pielonefrito, ūminio cholecistito, ūminio pankreatito, ūminio apendicito, osteochondrozės paūmėjimo. Vandens procedūros gali išprovokuoti sunkų ir pavojingą paūmėjimą.

Apatinės nugaros dalies skausmą gali slėpti rimtesnė problema – kreipkitės į gydytoją. Karšta vonia arba kaitinimo pagalvėlė iš tikrųjų yra galingas skausmą malšinantis vaistas, pvz., esant inkstų akmenims ar šlapimtakio akmenims. Bet jūs turite būti visiškai tikri, kad skausmą sukelia būtent ši problema.

5. Bankai išgelbės nuo bronchito ir plaučių uždegimo 

Būdavo, kad bankai stimuliuoja kraujotaką, sukelia kraujo priplūdimą į sergančius organus, atnaujina ląsteles, gerina medžiagų apykaitą, skatina greitą uždegimo židinių įsisavinimą, o mėlynės prie skardinių krantų didina organizmo apsaugą. Aistringi tokio gydymo šalininkai padeda ne tik nuo bronchito ir pneumonijos, bet ir nuo nugaros, nugaros, sąnarių ir net galvos skausmo. Daugiau nei prieš dešimt metų amerikiečių mokslininkai, o po jų ir mūsų, pripažino, kad skardinės daro daugiau žalos nei naudos. Jų atliktais tyrimais, mėlynių atsiranda ne tik nugaros odoje, bet ir krūtinėje, dėl to susilpnėja bronchų ir plaučių veikla. Be to, infekcija ne tik nesustoja, bet, priešingai, dar labiau išplinta po visą organizmą: pavyzdžiui, sergant bronchitu, bakterijos iš bronchų patenka į plaučius. Ir visiškai pavojinga dėti skardines sergant plaučių uždegimu. Jie gali išprovokuoti pneumotoraksą, tai yra plaučių audinio plyšimą.

6. Imunostimuliuojantys vaistai puikiai apsaugos nuo peršalimo ir virusų.

Peršalimo ligų sezonu kai kas įvedė taisyklę profilaktiniais tikslais nuryti vaistažolių imunostimuliatorių, o susirgus gerti cheminių preparatų kursą. Cheminis imunomoduliatorius yra galinga priemonė, tinkama ekstremalioms situacijoms, todėl ją turi skirti gydytojas. Netgi vaistažolių preparatai, pavyzdžiui, ežiuolės pagrindu pagaminti, labai veikia imuninę sistemą, todėl juos reikia stebėti. Priešingu atveju gudrus organizmas pripras prie pašalinės pagalbos ir pamirš, kaip savarankiškai suaktyvinti imuninę sistemą.

7. Peršalus ar susirgus gripu, nereikia lankytis pas gydytoją

Žinoma, turėdami tam tikrą patirtį, galite patys sudaryti gydymo schemą, ypač todėl, kad nusipirkti vaistų vaistinėje be recepto yra paprasta. Tačiau niekas negali savarankiškai įvertinti savo sveikatos būklės, o tai reiškia, kad gali nuspręsti, ar vartoti antivirusinius vaistus ar antibiotikus. Gydytojas atlieka tyrimą ir stebi ligos vystymąsi. Tai labai svarbu, nes pagrindinis gripo pavojus yra būtent tai, kad jis gali sukelti rimtų komplikacijų: vidurinės ausies uždegimą, sinusitą, bronchitą, plaučių uždegimą ir kitas ligas. Kaip tik dabar klajoja stiprus virusas, kuris veda į ilgalaikę ligą.

Palikti atsakymą