Bijote būti „blogais tėvais“? 9 klausimai, kuriuos reikia patikrinti

Vargšės mamos ir tėčiai – jiems visada tenka susidurti su kritika ir per dideliais reikalavimais. Bet ar yra idealių tėvų? Ne, visi daro klaidų. Gyvenimo treneris Rolandas Legge'as siūlo 9 klausimus, kurie padės abejojantiems ir primins apie svarbias ugdymo akimirkas kiekvienam, užsiimančiam šiuo sunkiu ir kilniu verslu.

Vaikų auginimas yra išbandymas. Ir, ko gero, sunkiausias mūsų gyvenimo kelyje. Tėvai turi susidurti su daugybe sudėtingų psichologinių problemų ir priimti sprendimus, siekdami išlikti teisingame kelyje.

„Deja, su jokiu vaiku nėra auklėjimo instrukcijų. Kiekvienas kūdikis yra unikalus, o tai atveria daugybę būdų tapti gerais tėvais“, – sako gyvenimo treneris Rolandas Legge.

Mes nesame tobuli ir tai gerai. Būti žmogumi reiškia būti netobulam. Bet tai nėra tas pats, kas būti „blogu tėvu“.

Pasak ekspertės, geriausia dovana, kurią galime padovanoti savo vaikams, yra mūsų pačių sveikata, visais atžvilgiais. Rūpindamiesi savo emocine, fizine ir psichine būkle, turėsime vidinių resursų duoti vaikams meilę, atjautą ir išmintingus nurodymus.

Bet jei kas nors nerimauja, ar ji gera mama, ar vertas tėvas, greičiausiai toks žmogus jau yra daug geresnis tėvas, nei jis mano.

Rolandas Legge'as siūlo devynis kontrolinius klausimus tiems, kuriuos kamuoja abejonės. Be to, tai yra devyni naudingi priminimai apie pagrindinius išmintingo auklėjimo dalykus.

1. Ar atleidžiame vaikui už smulkias klaidas?

Kai vaikas netyčia sulaužo mūsų mėgstamą puodelį, kaip mes reaguojame?

Tėvai, kurie skiria sau laiko nusiraminti prieš kalbėdami su vaiku, ras progų parodyti vaikui besąlygišką meilę. Apkabinimas ar gestas gali priversti jį pajusti, kad jam atleista, ir sudaryti galimybę pasimokyti iš to, kas nutiko. Kantrybė ir meilė gali paskatinti kūdikį būti atsargesniu.

Tie patys tėvai, kurie pyksta prieš savo vaiką dėl sulūžusio puodelio, rizikuoja emociniu atsiskyrimu nuo jo. Kuo dažniau mama ar tėtis turės tokias stiprias reakcijas, tuo vaikui bus sunkiau su jais bendrauti. Jis gali bijoti mūsų emocinių protrūkių arba pasitraukti į savo vidinį pasaulį. Tai gali trukdyti vystytis arba paskatinti vaikus parodyti pyktį sulaužant daugiau daiktų namuose.

2. Ar stengiamės geriau pažinti savo vaiką?

Mus kviečia į mokyklą, nes vaikas nemandagiai pasielgė su mokytoja. Ką mes darome?

Tėvai, kurie vaiko akivaizdoje išsamiai apžvelgia, kas nutiko su mokytoju, atveria jam galimybę išmokti naudingą pamoką. Pavyzdžiui, vaikui buvo bloga diena ir jis turi išmokti geriau elgtis su kitais ir būti mandagiems. O gal mokykloje jis patyrė patyčias, o jo blogas elgesys – pagalbos šauksmas. Bendras pokalbis padeda geriau suprasti, kas vyksta.

Tėvai, kurie lengvai mano, kad jų vaikas kaltas, ir netikrina savo prielaidų, gali už tai brangiai sumokėti. Pyktis ir nenoras suprasti, kas nutiko vaiko požiūriu, gali lemti jo pasitikėjimo praradimą.

3. Ar mokome savo vaiką apie pinigus?

Pastebėjome, kad vaikas į mobilųjį atsisiuntė daug žaidimų, o dabar paskyroje turime didžiulį minusą. Kaip mes reaguosime?

Tėvai, kurie prieš kalbėdami su vaiku pirmiausia nusiramina ir susiplanuoja problemos sprendimą, situaciją paverčia lengviau valdoma. Padėkite vaikui suprasti, kodėl jis negali atsisiųsti visų jam patinkančių mokamų programų.

Kai vienas šeimos narys viršija biudžetą, tai paliečia visus. Tėvai turėtų padėti savo vaikams suvokti pinigų vertę, galvodami, kaip grąžinti šeimai tai, ką jie išleido. Pavyzdžiui, kuriam laikui sumažinus kišenpinigių išdavimą arba jungiantis prie buities darbų.

Tėvai, kurie nusprendžia ignoruoti situaciją, rizikuoja, kad jų vaikai nepaisys pinigų. Tai reiškia, kad suaugusiųjų ateityje laukia vis daugiau nemalonių staigmenų, o vaikai augs be atsakomybės jausmo.

4. Ar reikalaujame vaiko atsakyti už savo veiksmus?

Vaikas patraukė katės uodegą, o ji ją subraižė. Ką mes darome?

Tėvai, kurie gydo vaiko žaizdas ir leidžia katei nusiraminti, sukuria galimybę mokytis ir užjausti. Visiems susivokus galima pasikalbėti su vaiku, kad jis suprastų, jog katei taip pat reikia pagarbos ir priežiūros.

Galite paprašyti vaiko įsivaizduoti, kad jis yra katė, o jo uodega yra patraukta. Jis turi suprasti, kad augintinio užpuolimas buvo tiesioginis netinkamo elgesio rezultatas.

Bausdami katę ir netraukdami vaiko atsakomybėn, tėvai sukuria problemų dėl paties vaiko ateities ir visos šeimos gerovės. Neišmokę rūpestingai elgtis su gyvūnais, žmonės dažnai patiria sunkumų bendraudami su kitais.

5. Ar ugdome vaiko atsakomybę, naudodami teigiamą pastiprinimą?

Po darbo pasiimame dukrą ar sūnų iš darželio ir nustatome, kad vaikas ištepė arba susitepė visus naujus drabužius. Ką mes sakome?

Tėvai, turintys gerą humoro jausmą, padės vaikui susidoroti su bet kokia problema. Visada yra būdas išeiti iš situacijos taip, kad vaikas pasimokytų iš savo klaidų.

Galite išmokyti jį atsargiau elgtis su drabužiais, pastebėję ir padrąsindami, kai jis grįžta iš darželio ar mokyklos švarus ir tvarkingas.

Tie, kurie nuolat pyksta ant vaiko, kad sugadino jo drabužius, gali rimtai pakenkti jų savigarbai. Dažnai vaikai tampa priklausomi, kai stengiasi įtikti ir pradžiuginti mamą ar tėtį. Arba jie eina priešingu keliu ir stengiasi padaryti viską, kas įmanoma, kad supykdytų suaugusiuosius.

6. Ar vaikas žino apie mūsų meilę jam?

Įėję į darželį, randame, kad siena išdažyta dažais, pieštukais ir flomasteriais. Kaip mes reaguosime?

Tėvai turi suprasti, kad žaidimas ir jų „jėgos išbandymas“ yra augimo proceso dalis. Nereikia slėpti nusivylimo, tačiau svarbu, kad vaikas žinotų, jog niekas nesutrukdys mums ir toliau jo mylėti. Jei jis pakankamai senas, galite paprašyti, kad padėtų mums sutvarkyti.

Tikėtina, kad tėvai, kurie savo vaikus pyksta už bet kokią netvarką, neleis jiems kartoti tokių veiksmų. Be to, po piktų priekaištų galima palaukti, jie tai padarys dar kartą – o galbūt šį kartą bus dar blogiau. Kai kurie vaikai į tokias situacijas reaguoja depresija ar savęs žalojimu, gali prarasti savigarbą ar tapti priklausomi.

7. Ar klausome savo vaiko?

Turėjome darbingą dieną, svajojame apie ramybę ir tylą, o vaikas nori pasikalbėti apie kažką svarbaus. Kokie mūsų veiksmai?

Tėvai, kurie rūpinasi savimi, gali susidoroti su šia situacija. Jei šiuo metu niekaip negalime klausytis, galime susitarti, paskirti laiką pokalbiui ir tada išklausyti visas naujienas. Leiskite vaikui suprasti, kad mums įdomu išgirsti jo istoriją.

Nereikėtų nuvilti vaiko — labai svarbu neskubėti ir įsiklausyti, kas jam kelia nerimą, gerai ir blogai, bet pirmiausia — prieš skirdami jam visą dėmesį, skirkite sau kelias minutes nusiraminti ir atsigauti.

Išsekę tėvai turi būti atsargūs, kad nebūtų atitraukti nuo savo vaikų gyvenimo. Jei vaiką atstumiame, kai jam mūsų ypač reikia, jis pajunta savo menkumą, nepakankamą vertę. Reakcija į tai gali būti destruktyvi, įskaitant priklausomybę, blogą elgesį ir nuotaikos svyravimus. Ir tai turės įtakos ne tik vaikystei, bet ir visam tolimesniam gyvenimui.

8. Ar palaikome vaiką blogomis dienomis?

Vaikas blogos nuotaikos. Iš jo sklinda negatyvumas, ir tai paliečia visą šeimą. Mūsų kantrybė baigėsi. Kaip mes elgsimės?

Tėvai, kurie supranta, kad kai kurios dienos gali būti sunkios, ras išeitį. Ir darys viską, kad šią dieną išgyventų kuo geriau, nepaisant vaikų elgesio.

Vaikai yra kaip suaugusieji. Mes visi turime „blogų dienų“, kai patys nežinome, kodėl esame nusiminę. Kartais vienintelis būdas išgyventi tokią dieną yra išsimiegoti ir kitą rytą pradėti nuo švaraus lapo.

Tėvai, kurie pyksta ant savo vaikų ir vienas ant kito, viską tik pablogina. Rėmus ant vaiko ar net pliaukštelėjus, jis akimirką gali pasijusti geriau, tačiau blogas elgesys tik pablogins situaciją.

9. Ar išmokėme vaiką dalintis?

Artėja šventės, o vaikai kariauja dėl to, kas žaidžia kompiuteriu. Kaip mes į tai reaguojame?

Tėvai, į tokius ginčus žiūrintys kaip į vystymosi galimybes, išnaudos visas galimybes, padėdami savo vaikams išmokti dalintis vieni su kitais. Ir laikinai nuobodu gali sužadinti jų vaizduotę.

Taip padedame vaikams suprasti, kad jie ne visada pasieks savo norą. Gebėjimas bendradarbiauti ir laukti savo eilės gali būti labai naudingas įgūdis gyvenime.

Tie patys tėvai, kurie rėkia ant savo vaikų ir taiko bausmes, praranda pagarbą. Vaikai pradeda galvoti, kad savo tikslą gali pasiekti triukšmingai ir niekšiškai. O jei kiekvienam nusipirksi po kompiuterį, tai jie niekada neišmoks dalintis, o tai svarbus įgūdis, gerinantis santykius su kitais.

ŠIANDIEN GERIAU NEI VAKAR

„Jei gerai rūpinsitės savimi, būsite pasirengę susidoroti su visais šeimos gyvenimo peripetijomis ir palaipsniui tapsite nuostabiais tėvais, kuriais norite būti“, – sako Rolandas Legge.

Kai esame ramūs, galime spręsti visas problemas, su kuriomis susiduria mūsų vaikas. Galime suteikti jam meilės ir priėmimo jausmą ir net sunkiausiose situacijose išmokyti užuojautos, kantrybės ir atsakomybės.

Mes neprivalome būti „tobuli tėvai“ ir tai neįmanoma. Tačiau svarbu niekada nepasiduoti mokant ir skatinant vaikus būti gerais žmonėmis. „Būti gerais tėvais nereiškia savęs atsisakyti. Ir klausimas, kurį reikia užduoti sau: ar aš kiekvieną dieną siekiu būti geriausiu tėvu, koks tik galiu būti? Darydamas klaidas darai išvadas ir judi į priekį“, – rašo Legge.

O jei pasidaro labai sunku, galite kreiptis pagalbos į profesionalus – ir tai taip pat pagrįstas ir atsakingas požiūris.


Apie autorių: Rolandas Legge'as yra gyvenimo treneris.

Palikti atsakymą