Vyresnio amžiaus giminaičių išsiblaškymas gali būti tiesiog amžiaus požymis arba gali signalizuoti apie pirmuosius ligos požymius. Kaip pasakyti, ar situacija rimta? Pasakoja neurologas Andrew Budsonas.
Su tėvais, seneliais daugelis iš mūsų, net ir gyvendami tame pačiame mieste, susitinkame daugiausia per šventes. Susitikę po ilgo išsiskyrimo kartais nustembame pastebėję, koks nenumaldomas yra laikas. O kartu su kitais artimųjų senėjimo požymiais galime pastebėti ir jų abejingumą.
Ar tai tik su amžiumi susijęs reiškinys, ar Alzheimerio ligos požymis? O gal kitas atminties sutrikimas? Kartais su nerimu stebime jų užmaršumą ir galvojame: ar laikas kreiptis į gydytoją?
Bostono universiteto neurologijos profesorius ir Harvardo medicinos mokyklos dėstytojas Andrew Budsonas prieinamai ir suprantamai paaiškina sudėtingus procesus smegenyse. Jis parengė „sukčiavimo lapą“ tiems, kurie nerimauja dėl pagyvenusių giminaičių atminties pokyčių.
Normalus smegenų senėjimas
Atmintis, kaip aiškina daktaras Budsonas, yra tarsi registracijos sistema. Tarnautojas atneša informaciją iš išorinio pasaulio, saugo ją dokumentų spintoje ir tada, kai reikia, paima. Mūsų priekinės skiltys veikia kaip tarnautojas, o hipokampas veikia kaip dokumentų spinta.
Senatvėje priekinės skiltys nebefunkcionuoja taip gerai jaunystėje. Nors nė vienas mokslininkas šio fakto neginčija, yra įvairių teorijų, kas tai sukelia. Tai gali būti dėl to, kad baltojoje medžiagoje ir keliuose į ir iš priekinių skilčių susikaupę smulkūs potėpiai. Arba faktas yra tas, kad su amžiumi pačioje priekinėje žievėje sunaikinami neuronai. O gal tai natūralus fiziologinis pokytis.
Kad ir kokia būtų priežastis, kai priekinės skiltys sensta, „raštininkas“ dirba mažiau nei būdamas jaunas.
Kokie yra bendrieji normalaus senėjimo pokyčiai?
- Kad įsimintų informaciją, žmogus turi ją pakartoti.
- Informacijos įsisavinimas gali užtrukti ilgiau.
- Norint gauti informaciją, gali prireikti užuominos.
Svarbu pažymėti, kad normaliai senstant, jei informacija jau buvo gauta ir įsisavinta, ją galima atkurti – tiesiog dabar tai gali užtrukti ir užtrukti.
Signalizacija
Sergant Alzheimerio liga ir kai kuriais kitais sutrikimais, hipokampas, dokumentų spinta, yra pažeistas ir galiausiai bus sunaikintas. „Įsivaizduokite, kad atidarote stalčių su dokumentais ir jo apačioje rasite didelę skylę“, – aiškina daktaras Budsonas. „Dabar įsivaizduokite nuostabaus, efektyvaus tarnautojo darbą, kuris ištraukia informaciją iš išorinio pasaulio ir įdeda ją į šią dėžę... kad ji amžiams išnyktų šioje skylėje.
Tokiu atveju informacijos negalima išgauti, net jei ji buvo kartojama tyrimo metu, net jei buvo raginimų ir pakankamai laiko prisiminti. Susidarius tokiai situacijai, tai vadiname greitu pamiršimu.
Jis pažymi, kad greitas pamiršimas visada yra nenormalus. Tai ženklas, kad kažkas negerai su atmintimi. Svarbu suprasti, kad tai nebūtinai yra Alzheimerio ligos pasireiškimas. Priežasčių gali būti daug, įskaitant gana paprastas, tokias kaip šalutinis vaisto poveikis, vitaminų trūkumas ar skydliaukės sutrikimas. Bet bet kokiu atveju tai verta mūsų dėmesio.
Greitą užmiršimą lydi daugybė apraiškų. Taigi, pacientas
- Jis kartoja savo klausimus ir istorijas.
- Pamirškite apie svarbius susitikimus.
- Palieka be priežiūros potencialiai pavojingus ar vertingus daiktus.
- Dažniau praranda daiktus.
Yra ir kitų ženklų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, nes jie gali rodyti problemą:
- Buvo sunku planuoti ir organizuoti.
- Sunkumų kilo renkantis paprastus žodžius.
- Žmogus gali pasiklysti net pažįstamuose maršrutuose.
Konkrečios situacijos
Aiškumo dėlei daktaras Budsonas siūlo apsvarstyti keletą situacijų, kuriose gali atsidurti mūsų vyresni giminaičiai, pavyzdžių.
Mama nuėjo nusipirkti bakalėjos, bet pamiršo, kodėl išėjo. Ji nieko nepirko ir grįžo neprisiminusi, kodėl nuėjo. Tai gali būti įprastas su amžiumi susijęs pasireiškimas – jei mama blaškėsi, susitiko su draugu, pasikalbėjo ir pamiršo, ką tiksliai jai reikia nusipirkti. Bet jei ji neprisiminė, kodėl išvis išėjo, o grįžo neapsipirkusi, tai jau kelia nerimą.
Seneliui reikia tris kartus pakartoti nurodymus, kad jis juos prisimintų. Informacijos kartojimas naudingas norint ją prisiminti bet kuriame amžiuje. Tačiau išmokus greitas pamiršimas yra įspėjamasis ženklas.
Dėdė neprisimena kavinės pavadinimo, kol nepriminsime. Sunkumas prisiminti žmonių vardus ir vietas gali būti normalus reiškinys, o senstant vis dažniau. Tačiau iš mūsų išgirdęs vardą žmogus turėtų jį atpažinti.
Močiutė kelis kartus per valandą užduoda tą patį klausimą. Šis kartojimas yra pažadinimo skambutis. Anksčiau teta galėjo sekti savo daiktus, o dabar kiekvieną rytą po 20 minučių ji ieško vieno ar kito daikto. Šio reiškinio padidėjimas gali būti greito pamiršimo požymis ir nusipelno mūsų dėmesio.
Tėvas nebegali atlikti paprastų namų remonto darbų, kaip anksčiau. Dėl mąstymo ir atminties problemų jis nebegali atlikti kasdienės veiklos, kurią ramiai atliko visą savo pilnametystės gyvenimą. Tai taip pat gali rodyti problemą.
Kartais būtent pertrauka tarp susitikimų su artimaisiais padeda naujai pažvelgti į tai, kas vyksta, įvertinti dinamiką. Nustatyti diagnozes – gydytojų užduotis, tačiau artimi ir mylintys žmonės sugeba būti dėmesingi vieni kitiems ir pastebėti, kai senoliui prireikia pagalbos ir laikas kreiptis į specialistą.
Apie autorių: Andrew Budsonas yra Bostono universiteto neurologijos profesorius ir Harvardo medicinos mokyklos instruktorius.