Turinys
- 1. Joks įvykis negali jūsų supykdyti, tik jūsų niūrios mintys sukelia pyktį.
- 2. Daugeliu atvejų pyktis jums nepadės.
- 3. Pyktį sukeliančiose mintyse dažniausiai yra iškraipymų
- 4. Pyktį sukelia įsitikinimas, kad kažkas elgiasi nesąžiningai arba koks nors įvykis yra nesąžiningas.
- 5. Išmokę matyti pasaulį kitų akimis, nustebsite, kad jų veiksmai jiems neatrodo nesąžiningi.
- 6. Kiti žmonės paprastai nesijaučia nusipelnę jūsų bausmės.
- 7. Didžioji pykčio dalis yra susijusi su jūsų savivertės apsauga.
- 8. Neviltis – neišsipildžiusių lūkesčių pasekmė.
- 9. Reikalauti, kad turite teisę pykti, yra beprasmiška.
- 10. Pyktis retai reikalingas norint išlikti žmogumi.
Emocijos mus valdo? Nesvarbu, kaip! Naujausi tyrimai rodo, kad galime išmokti kontroliuoti skausmingus nuotaikų svyravimus, emocijų protrūkius ir save naikinantį elgesį. Ir tam yra veiksmingų metodų.
Ką daryti tuo atveju, kai mus apima emocijos, ypač neigiamos? Ar galime pažaboti, tarkime, savo pyktį? Psichologai įsitikinę, kad taip. Mood Therapy, medicinos mokslų daktaras Davidas Burnsas sujungia išsamių tyrimų rezultatus ir klinikinę patirtį, kad paaiškintų metodus, kaip panaikinti skausmingas depresines būsenas, sumažinti sekinantį nerimą ir valdyti stiprias emocijas paprasta, lengvai suprantama kalba.
Autorius jokiu būdu neatmeta būtinybės gydytis vaistais sunkiais atvejais, tačiau mano, kad daugelyje situacijų galima apsieiti be chemijos ir padėti klientui, apsiribojant psichoterapija. Anot jo, būtent mūsų mintys nulemia jausmus, todėl kognityvinių technikų pagalba galima susidoroti su žema saviverte, kaltės jausmu ir nerimu.
Į save nukreiptas pyktis dažnai sukelia save žalojantį elgesį
„Staigus nuotaikos pasikeitimas yra toks pat simptomas, kaip sloga peršalus. Visos neigiamos būsenos, kurias patiriate, yra neigiamo mąstymo rezultatas“, – rašo Burnsas. — Jo atsiradimui ir išsaugojimui pagrindinį vaidmenį atlieka nelogiškos pesimistinės pažiūros. Aktyvus neigiamas mąstymas visada lydi depresijos epizodus ar bet kokias skausmingas panašaus pobūdžio emocijas.
Tai reiškia, kad procesą galite pradėti atvirkštine tvarka: pašaliname nelogiškas išvadas ir mintis – ir grąžiname teigiamą ar bent jau realistinį savęs ir situacijos vaizdą. Perfekcionizmas ir klaidų baimė, pyktis, dėl kurio tada gėda... Pyktis yra pats žalingiausias jausmas, kartais tiesiogine prasme. Į save nukreiptas pyktis dažnai tampa save žalojančio elgesio priežastimi. O išsiliejęs įniršis griauna santykius (o kartais ir gyvenimus). Kaip su tuo susitvarkyti? Štai ką svarbu žinoti apie savo pyktį, rašo Burnsas.
1. Joks įvykis negali jūsų supykdyti, tik jūsų niūrios mintys sukelia pyktį.
Net kai atsitinka kažkas labai blogo, jūsų emocinis atsakas nulemia prasmę, kurią jai suteikiate. Idėja, kad esi atsakinga už savo pyktį, galiausiai tau yra nepaprastai naudinga: ji suteikia galimybę susivaldyti ir pasirinkti savo būseną.
Kaip nori jaustis? Tu nuspręsk. Jei taip nebūtų, būtumėte priklausomi nuo bet kokio įvykio, vykstančio išoriniame pasaulyje.
2. Daugeliu atvejų pyktis jums nepadės.
Tai tik jus paralyžiuoja, o jūs sustingstate savo priešiškume ir negalite pasiekti norimų rezultatų. Jausitės kur kas geriau, jei kreipsite dėmesį į kūrybiškų sprendimų paiešką. Ką galite padaryti, kad susidorotumėte su sunkumais arba bent jau sumažintumėte tikimybę, kad ateityje jis taps neveiksnus? Toks požiūris padės susidoroti su bejėgiškumu ir nusivylimu.
Ir jūs taip pat galite pakeisti pyktį... džiaugsmu, nes jų negalima patirti vienu metu. Prisiminkite kokią nors laimingą savo gyvenimo akimirką ir atsakykite į klausimą, kiek laimės akimirkų esate pasirengęs iškeisti į susierzinimą.
3. Pyktį sukeliančiose mintyse dažniausiai yra iškraipymų
Jei juos pataisysite, galite sumažinti aistrų intensyvumą. Pavyzdžiui, kalbėdamas su žmogumi ir pykdamas ant jo priklijoji jam etiketę („Taip, jis kvailas!“) Ir matai jį juodu. Perdėto apibendrinimo rezultatas – demonizavimas. Jūs dedate kryžių ant žmogaus, nors iš tikrųjų jums patinka ne jis, o jo poelgis.
4. Pyktį sukelia įsitikinimas, kad kažkas elgiasi nesąžiningai arba koks nors įvykis yra nesąžiningas.
Pykčio intensyvumas didės proporcingai tam, kaip rimtai suvoksite tai, kas vyksta, kaip sąmoningą norą jums pakenkti. Užsidego geltona lemputė, vairuotojas nedavė jums kelio, o jūs skubate: „Jis tai padarė tyčia! Tačiau vairuotojas galėjo paskubėti pats. Ar jis tą akimirką pagalvojo, kieno skubėjimas svarbesnis? Mažai tikėtina.
5. Išmokę matyti pasaulį kitų akimis, nustebsite, kad jų veiksmai jiems neatrodo nesąžiningi.
Tokiais atvejais neteisybė yra iliuzija, egzistuojanti tik jūsų galvoje. Jei būsite pasiruošę atsisakyti nerealios nuomonės, kad jūsų tiesos, neteisybės, teisingumo ir sąžiningumo sampratos dalijasi visi, didžioji dalis pasipiktinimo ir nusivylimo išnyks.
6. Kiti žmonės paprastai nesijaučia nusipelnę jūsų bausmės.
Taigi, „bausdami“ juos, vargu ar pasieksite norimą efektą. Įniršis dažnai tik dar labiau pablogina santykius, paverčia žmones prieš jus ir veikia kaip savaime išsipildanti pranašystė. Kas tikrai padeda, yra teigiama sustiprinimo sistema.
7. Didžioji pykčio dalis yra susijusi su jūsų savivertės apsauga.
Tikėtina, kad dažnai pykstate, kai kiti jus kritikuoja, nesutinka su jumis arba elgiatės ne taip, kaip norite. Toks pyktis yra neadekvatus, nes tik tavo pačių neigiamos mintys griauna tavo savigarbą.
8. Neviltis – neišsipildžiusių lūkesčių pasekmė.
Nusivylimas visada susijęs su nerealiais lūkesčiais. Jūs turite teisę bandyti paveikti tikrovę, tačiau tai ne visada įmanoma. Paprasčiausias sprendimas – pakeisti lūkesčius nuleidus kartelę.
9. Reikalauti, kad turite teisę pykti, yra beprasmiška.
Žinoma, jūs turite teisę pykti, bet kyla klausimas, ar jums naudinga pykti? Ką jūs ir pasaulis gaunate iš jūsų pykčio?
10. Pyktis retai reikalingas norint išlikti žmogumi.
Netiesa, kad nesupykęs pavirsi nejautriu robotu. Priešingai, atsikratę šio erzinančio irzlumo, pajusite didesnį gyvenimo potraukį, taip pat pajusite, kaip auga jūsų džiaugsmas, ramybė ir produktyvumas. Patirsite paleidimo ir aiškumo jausmą, sako Davidas Burnsas.