Maisto alergijos priežastys
Viena dažniausių tokio tipo alergijos priežasčių yra per didelis maitinimas.
Nuolatinis persivalgymas sukelia kūdikio reakcijas net į tuos maisto produktus, kuriuos organizmas anksčiau gerai suvokė. Net toks, atrodytų, hipoalergiškas maistas, kuris gali sukelti alerginę reakciją. Be to, nepamirškite apie dažniausiai pasitaikančią vaikų alergiją maistui – kai kurioms vaisių rūšims (ypač egzotiškiems, kurie neauga tame regione, kuriame vaikas gyvena). Visi vaisiai ir daržovės, kurių spalva yra ryški (daugiausia raudona ir oranžinė), kai kurios uogos (ir kt.), taip pat jų sultys yra laikomi alergizuojančiais.
Įrodyta, kad jei motina nėštumo metu piktnaudžiavo alergizuojančiais produktais (), tada vaikas beveik 90% tikimybe yra pasmerktas būti alergiškas, nes alergija gali atsirasti gimdoje.
Alergijos simptomai
Pagrindiniai alergijai maistui būdingi požymiai yra vaiko odos pažeidimas, įvairių bėrimų atsiradimas, per didelis odos išsausėjimas (arba, atvirkščiai, sušlapimas). Dažnai tokius simptomus tėvai vadina atopiniu dermatitu. Alergija gali pasireikšti ne tik ant odos, dažni virškinamojo trakto sutrikimai (diegliai, regurgitacija, vėmimas, padidėjęs dujų susidarymas, sutrikusios išmatos). Be to, vaikui, turinčiam alergiją maistui, gali išsivystyti žarnyno disbiozė. Daug rečiau kenčia kvėpavimo takai – nosies užgulimas, alerginis rinitas, kvėpavimas per nosį yra nedažni alergijos maistui palydovai. Daugelis vaisių ir uogų gali sukelti panašius simptomus, todėl pirmiausia tėvai turi sekti vaiko reakciją į šiuos maisto produktus ir nustatyti konkrečius alergenus.
Mes nustatome alergenus
Alergenų nustatymo būdų yra daugybė, tačiau jie visi turi tam tikrų niuansų, todėl pirmiausia tėvai turėtų stengtis savarankiškai išskirti alergeną iš dietos. Šiuo klausimu bus suteikta pagalba, kurioje reikės įrašyti viską, ką kūdikis valgė ir gėrė. Po to galima kreiptis į specialistą, kuris apžiūrės vaiką, apklaus tėvus ir palygins gautus duomenis. Jei šie metodai pasirodo neveiksmingi, atsiranda indikacijų atlikti, tačiau reikia nepamiršti, kad tokie tyrimai turi su amžiumi susijusių kontraindikacijų. Taigi pirmųjų dvejų gyvenimo metų vaikams tokie metodai nėra informatyvūs, todėl praktiškai nenaudojami. Siūlo modernesnius laboratorinės diagnostikos metodus alergenui nustatyti.
Gydymas
kiekvienu atveju gydytojas nustato gydymo režimą, nes alergijos atžvilgiu viskas yra labai individualu, tačiau yra bendrų rekomendacijų, kurių reikia laikytis kiekvienu atveju be išimties.
Tėvai neturėtų net bandyti susidoroti su alergija patiems, naudotis homeopatija ir draugų bei artimųjų patarimais. Nekontroliuojamas ir netinkamas alergijos maistui gydymas gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą ir sukelti rimtų komplikacijų.
Pirmas ir svarbiausias uždavinys – apriboti vaiko kontaktą su alergenu, tai yra visiškai pašalinti pastarąjį iš raciono. Norėdami tai padaryti, kūdikis turės laikytis specialios hipoalerginės dietos. Dažnai vaikui skiriami antihistamininiai vaistai ir, jei reikia, atliekamas simptominis gydymas.
Dieta. Dieta šiuo atveju reiškia ne tik tam tikrus maisto produktus, bet ir jų kiekį. Tėvai turėtų griežtai stebėti suvartojamo maisto kiekį ir laiką tarp valgymų. Svarbu, kad jūsų vaiko mityba būtų subalansuota ir įvairi. Mitybos specialistai kartu su alergologais laikosi trijų pagrindinių dietos terapijos etapų. Pirmasis etapas trunka 1-2 savaites, iš vaiko raciono išbraukiami visi galimi alergenai, draudžiama valgyti pusgaminius, būtinai ribojama pieno produktų. Įjungta antrasis etapas alergenas (kaip ir pagrindinis jo šaltinis) dažniausiai jau nustatytas, todėl leidžiamų maisto produktų sąrašas plečiasi, tačiau pati dieta tęsiasi dar kelis mėnesius (dažniausiai 1-3). Įjungta trečiasis etapas dietos terapija, pastebimas reikšmingas vaiko būklės pagerėjimas, todėl produktų sąrašas gali būti dar plečiamas, tačiau alergiją sukeliantys produktai vis dar draudžiami.
Įžanga nusipelno ypatingo dėmesio. Kūdikius rekomenduojama supažindinti po šešių gyvenimo mėnesių, tačiau alergiškiems maistui vaikams šie laikotarpiai gali keistis ir papildomo maisto jokiu būdu negalima pradėti nuo vaisių sulčių ir tyrių. Renkantis maisto produktus papildomam maistui, turite atsižvelgti į svarbius niuansus:
– produktai neturi būti ryškios spalvos, pavyzdžiui, jei obuoliai pirmieji, jie neturėtų būti ryškiai žali ar geltoni; – vištienos kiaušinius geriausia pakeisti putpelių kiaušiniais;
– mėsos sultinius geriausia keisti daržovių sultiniais, o mėsos papildomiems maisto produktams rinktis liesą mėsą;
– ruošiant daugiakomponentę daržovių tyrę namuose, kiekvieną ingredientą (supjaustytą gabalėliais) pirmiausia turite 12 valandų mirkyti šaltame vandenyje.
Vaisių pakaitalas
Vienas iš aktualiausių klausimų tėvams – kaip pakeisti vaisius – tokį turtingą vitaminų šaltinį – jei vaikas alergiškas? Tai paprasta: vaisius galima pakeisti daržovėmis, kuriose yra ne mažiau vitaminų ir skaidulų. Šiuo atžvilgiu mitybos specialistai pataria praktiškai taikyti paprastas taisykles:
– ruošiant pirmuosius patiekalus į juos reikia dėti šaldytų arba šviežių Briuselio kopūstų arba žiedinių kopūstų, brokolių;
– kaip garnyrą reikia kuo dažniau virti daržoves (žaliuosius žirnelius, šviesų moliūgą ir kt.);
– idealus variantas būtų kas savaitę vartoti špinatų sultinį, į kurį įpilama citrinos sulčių; iš tokio sultinio galite išvirti daug lengvų sriubų;
– kūdikiams kasdien reikia suvalgyti nedidelį gabalėlį bet kokios formos saldžiųjų žaliųjų pipirų;
– į racioną galima įtraukti hipoalerginius vaisius (žaliuosius obuolius, baltuosius serbentus, kriaušes, agrastus, baltąsias vyšnias), tačiau jų kiekis turi būti griežtai kontroliuojamas, kad būtų išvengta persivalgymo;
– daržovės naudingiausios žalios, nes būtent terminis apdorojimas sunaikina didžiąją dalį vitaminų.
Kaip išvengti alergijos?
Siekiant išvengti alergijos vaisiams ir uogoms išsivystymo, su šiais maisto produktais kūdikį reikia „supažindinti“ mažais kiekiais ir kuo vėliau (ypač jei vaikas turi polinkį į alergiją). Uogas patartina pradėti duoti tik po metų. Jei suvalgius kelias uogas vaiko skruostai ar odelė paraudo, šio produkto neįtraukite iki trejų metų, būtent iki to laiko vaiko imuninė sistema subręsta ir gali tinkamai reaguoti į alergizuojančius vaisius ir daržoves.
Dažnai tėvai bando maitinti kūdikį vaisiais, nes juose yra daug vitaminų, žinoma, taip yra, tačiau vaisius galima pakeisti kitais maistinių medžiagų šaltiniais. Jei nėra galimybės sulaikyti kūdikio nuo tokių skanių, bet pavojingų produktų, turite juos termiškai apdoroti: terminio poveikio metu sunaikinama maisto alergeno struktūra, o tai sumažina reakcijos atsiradimo riziką. beveik iki nulio. Jei reakcijos nėra, galima palaipsniui didinti vaisių ir uogų kiekį, tačiau tai nereiškia, kad reikia nustoti stebėti vaiko reakciją į šiuos vaisius ar daržoves.
Svarbiausia neskubėti maitinti vaiko visu dubeniu, geriau pradėti nuo poros uogų. Persivalgymas tokiu atveju gali išprovokuoti alerginę reakciją, nes vaikas gali neturėti reikiamų fermentų (ar jų kiekio) gautoms medžiagoms virškinti ir pasisavinti. Būtent dėl šių priežasčių būtina pasitikrinti vaiko reakciją į bet kokius vaisius ar uogas, kurie pirmą kartą atsiranda net sveiko, alergiško kūdikio racione.