Turinys
Teisės sampratos ir statistika
Tikrasis Amerikos miestuose įvykdytų žmogžudysčių vaizdas neabejotinai skiriasi nuo nupiešto kriminalinių romanų autorių. Aistros ar šaltakraujiško skaičiavimo skatinami knygų herojai dažniausiai apskaičiuoja kiekvieną žingsnį, kad pasiektų savo tikslą. Citata fantastikos dvasia byloja, kad daugelis nusikaltėlių tikisi pasipelnyti (galbūt plėšdami ar pardavinėdami narkotikus), tačiau iš karto nurodoma, kad kartais žmonės žudosi dėl pačių nereikšmingiausių priežasčių: „dėl drabužių, nedidelės pinigų sumos... jokios aiškios priežasties“. Ar galime suprasti tokias skirtingas žmogžudysčių priežastis? Kodėl vienas žmogus atima gyvybę kitam? Žiūrėti →
Įvairūs žmogžudysčių provokavimo atvejai
Pažįstamo žmogaus nužudymas daugeliu atvejų skiriasi nuo atsitiktinio nepažįstamo žmogaus nužudymo; dažniausiai tai yra emocijų sprogimo dėl kivirčo ar tarpasmeninio konflikto rezultatas. Tikimybė atimti gyvybę pirmą kartą gyvenime matomam žmogui yra didžiausia įsilaužimo, ginkluoto apiplėšimo, automobilio vagystės ar narkotikų platinimo metu. Šiuo atveju aukos mirtis nėra pagrindinis tikslas, tai daugiau ar mažiau pagalbinis veiksmas siekiant kitų tikslų. Taigi, tariamas kaltininkui nežinomų žmonių nužudymų padidėjimas gali reikšti „išvestinių“ arba „šalutinių“ žmogžudysčių skaičiaus padidėjimą. Žiūrėti →
Sąlygos, kuriomis įvykdomos žmogžudystės
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria šiuolaikinė visuomenė, yra suprasti ir naudoti statistiką, kurią aptariau šiame skyriuje. Atskiras tyrimas reikalauja klausimo, kodėl Amerikoje yra toks didelis juodaodžių ir mažas pajamas gaunančių žudikų procentas. Ar toks nusikaltimas yra aršios reakcijos į skurdą ir diskriminaciją rezultatas? Jei taip, kokie kiti socialiniai veiksniai tam turi įtakos? Kokie socialiniai veiksniai įtakoja tikimybę, kad vienas asmuo fiziškai smurtaus prieš kitą? Kokį vaidmenį vaidina asmenybės bruožai? Ar tikrai žudikai turi tam tikrų savybių, kurios padidina tikimybę, kad jie atims kito žmogaus gyvybę, pavyzdžiui, per įniršio priepuolį? Žiūrėti →
Asmeninis polinkis
Prieš daugelį metų buvęs žinomos pataisos namų prižiūrėtojas parašė populiarią knygą apie tai, kaip įkalinti žudikai dirbo tarnais jo šeimos namuose kalėjimo teritorijoje. Jis patikino skaitytojus, kad šie žmonės nepavojingi. Greičiausiai žmogžudystę jie įvykdė dėl padidėjusių stresinių aplinkybių, kurių negalėjo suvaldyti. Tai buvo vienkartinis smurto protrūkis. Po to, kai jų gyvenimas pradėjo tekėti ramesnėje ir taikesnėje aplinkoje, tikimybė, kad jie vėl imsis smurto, buvo labai maža. Toks žudikų portretas ramina. Tačiau jam žinomas kalinių knygos autoriaus aprašymas dažniausiai netinka žmonėms, kurie tyčia atima kito žmogaus gyvybę. Žiūrėti →
Didžiausią pažangą kovojant su žiaurumu ir smurtu Amerikoje galima pasiekti imantis veiksmingų priemonių šeimų ir bendruomenių gyvenimo sąlygoms miestuose gerinti, ypač skurstantiems, gyvenantiems savo getų lūšnynuose. Būtent šie nuskurdę getai sukelia žiaurius nusikaltimus.
Būti vargšu jaunuoliu; neturi gero išsilavinimo ir priemonių pabėgti iš slegiančios aplinkos; noras įgyti visuomenės teikiamas (ir prieinamas kitiems) teises; pamatyti, kaip kiti neteisėtai, o dažnai ir žiauriai elgiasi siekdami materialinių tikslų; stebėti šių veiksmų nebaudžiamumą – visa tai tampa sunkia našta ir daro nenormalią įtaką, verčiančią daugelį nusikalsti ir nusikalsti. Žiūrėti →
Subkultūros įtaka, bendros normos ir vertybės
Sumažėjus verslo veiklai, padaugėjo baltųjų įvykdytų žmogžudysčių, o tarp jų – dar daugiau savižudybių. Matyt, ekonominiai sunkumai ne tik kiek padidino agresyvius baltųjų polinkius, bet ir daugelyje jų suformavo savikaltinimus dėl iškilusių finansinių problemų.
Ir atvirkščiai, verslo veiklos nuosmukis sumažino juodaodžių žmogžudysčių skaičių ir turėjo palyginti nedidelį poveikį savižudybių skaičiui toje rasinėje grupėje. Ar negali būti, kad vargšai juodaodžiai mažiau skyrėsi tarp savo ir kitų padėties, kai buvo sunkūs laikai? Žiūrėti →
Sąveika vykdant smurtą
Kol kas nagrinėjome tik bendrą žmogžudysčių bylų vaizdą. Nustačiau įvairius veiksnius, turinčius įtakos tikimybei, kad žmogus sąmoningai atims kito gyvybę. Tačiau prieš tai įvykstant potencialus nusikaltėlis turi susidurti su tuo, kuris taps auka, ir šie du asmenys turi užmegzti sąveiką, kuri baigsis aukos mirtimi. Šiame skyriuje mes kreipiamės į šios sąveikos pobūdį. Žiūrėti →
Santrauka
Nagrinėjant žmogžudystes Amerikoje, kurioje žmogžudysčių skaičius yra didžiausias tarp technologiškai išsivysčiusių šalių, šiame skyriuje trumpai apžvelgiami kritiniai veiksniai, lemiantys tyčinį vieno žmogaus nužudymą. Nors daug dėmesio skiriama smurtaujančių asmenų vaidmeniui, analizė neapima rimtesnių psichikos sutrikimų ar serijinių žudikų. Žiūrėti →
4 dalis. Agresijos valdymas
Skyrius 10
Nereikia kartoti niūrios statistikos. Liūdnas faktas visiems yra gana akivaizdus: smurtiniai nusikaltimai nuolat dažnėja. Kaip visuomenė gali sumažinti siaubingą smurto atvejų skaičių, kuris jai kelia didelį nerimą? Ką mes – valdžia, policija, piliečiai, tėvai ir globėjai, visi kartu – galime padaryti, kad mūsų socialinis pasaulis būtų geresnis ar bent saugesnis? Žiūrėti →