PSIchologija

Agresijos kontrolė – įvairios rekomendacijos

Nereikia kartoti niūrios statistikos. Liūdnas faktas visiems yra gana akivaizdus: smurtiniai nusikaltimai nuolat dažnėja. Kaip visuomenė gali sumažinti siaubingą smurto atvejų skaičių, kuris jai kelia didelį nerimą? Ką mes – valdžia, policija, piliečiai, tėvai ir globėjai, visi kartu – galime padaryti, kad mūsų socialinis pasaulis būtų geresnis ar bent saugesnis? Žiūrėti →

Bausmės naudojimas siekiant atgrasyti nuo smurto

Daugelis pedagogų ir psichikos sveikatos specialistų smerkia bausmių taikymą kaip bandymą paveikti vaikų elgesį. Nesmurtinių metodų šalininkai kvestionuoja fizinio smurto panaudojimo moralumą net ir siekiant socialinio gėrio. Kiti ekspertai tvirtina, kad bausmės veiksmingumas mažai tikėtinas. Pasak jų, įžeistos aukos gali būti sulaikytos dėl savo pasmerktų veiksmų, tačiau slopinimas bus tik laikinas. Remiantis šiuo požiūriu, jei motina muša sūnų už muštynes ​​su seserimi, berniukas gali kurį laiką nustoti būti agresyvus. Tačiau neatmetama galimybė, kad jis mergaitei smogs dar kartą, ypač jei tiki, kad mama to nepamatys. Žiūrėti →

Ar bausmė atgraso nuo smurto?

Iš esmės, bausmės grėsmė, atrodo, iki tam tikro lygio sumažina agresyvių išpuolių lygį – bent jau tam tikromis aplinkybėmis, nors faktas nėra toks akivaizdus, ​​kaip norėtųsi. Žiūrėti →

Ar mirties bausmė atgraso nuo žmogžudystės?

O kaip dėl maksimalios bausmės? Ar žmogžudysčių skaičius visuomenėje sumažės, jei žudikams grės mirties bausmė? Šis klausimas yra karštai diskutuojamas.

Buvo atlikti įvairūs tyrimai. Buvo lyginamos valstybės, kurių politika dėl mirties bausmės skyrėsi, tačiau buvo panašios geografinėmis ir demografinėmis savybėmis. Sellinas sako, kad mirties bausmės grėsmė neturi įtakos žmogžudysčių skaičiui valstijoje. Mirties bausmę taikančiose valstybėse nebuvo vidutiniškai mažiau žmogžudysčių nei valstijose, kuriose mirties bausmė nebuvo taikyta. Kiti tos pačios rūšies tyrimai dažniausiai priėjo prie tos pačios išvados. Žiūrėti →

Ar ginklų kontrolė sumažina smurtinius nusikaltimus?

Remiantis JAV teisingumo departamento pateiktais duomenimis, nuo 1979 iki 1987 metų Amerikoje kasmet buvo įvykdyta apie 640 ginklų nusikaltimų. Daugiau nei 000 šių nusikaltimų buvo žmogžudystės, daugiau nei 9000 – išžaginimas. Daugiau nei pusė žmogžudysčių buvo įvykdytos naudojant ginklus, naudojamus ginče ar muštynėse, o ne apiplėšiant. (Daugiau apie šaunamųjų ginklų naudojimą kalbėsiu vėliau šiame skyriuje.) Žr. →

Ginklų valdymas – atsakymai į prieštaravimus

Čia ne vieta išsamiai aptarti daugybę prieštaringų ginklų leidinių, tačiau galima atsakyti į aukščiau pateiktus prieštaravimus dėl ginklų kontrolės. Pradėsiu nuo mūsų šalyje paplitusios prielaidos, kad ginklai suteikia apsaugą, o tada grįšiu prie teiginio: „ginklai žmonių nežudo“ – prie įsitikinimo, kad šaunamieji ginklai patys savaime neprisideda prie nusikaltimų padarymo.

NSA primygtinai reikalauja, kad teisėtai turimi šaunamieji ginklai labiau išgelbės amerikiečių gyvybes, nei juos atims. Savaitinis žurnalas „Time“ užginčijo šį teiginį. 1989 m. atsitiktinai paėmus vieną savaitę žurnalas nustatė, kad per septynių dienų laikotarpį Jungtinėse Valstijose nuo šaunamųjų ginklų žuvo 464 žmonės. Tik 3% mirčių įvyko dėl savigynos išpuolio metu, tuo tarpu 5% mirčių buvo atsitiktinės ir beveik pusė buvo savižudybės. Žiūrėti →

Santrauka

Jungtinėse Valstijose sutariama dėl galimų nusikalstamo smurto kontrolės metodų. Šiame skyriuje aptariau galimą dviejų metodų veiksmingumą: labai griežtas bausmes už smurtinius nusikaltimus ir šaunamųjų ginklų uždraudimą. Žiūrėti →

Skyrius 11

Nereikia kartoti niūrios statistikos. Liūdnas faktas visiems yra gana akivaizdus: smurtiniai nusikaltimai nuolat dažnėja. Kaip visuomenė gali sumažinti siaubingą smurto atvejų skaičių, kuris jai kelia didelį nerimą? Ką mes – valdžia, policija, piliečiai, tėvai ir globėjai, visi kartu – galime padaryti, kad mūsų socialinis pasaulis būtų geresnis ar bent saugesnis? Žiūrėti →

Palikti atsakymą