Kai kurie žmonės atrodo vyresni už savo amžių, o kiti – ne. Kodėl tai vyksta? Kinijos mokslininkai pranešė apie tyrimo rezultatus, rodančius tam tikro geno ryšį su priešlaikiniu senėjimu. Dėl šio geno buvimo organizme gaminasi tamsus pigmentas. Manoma, kad kaukazo rasė su balta oda atsirado būtent dėl jo. Dėl šios priežasties būtina išsamiau apsvarstyti Europos baltųjų gyventojų senėjimo ir mutacijų ryšį.
Daugelis iš mūsų nori atrodyti jaunesni už savo amžių, nes esame įsitikinę, kad būtent jaunystėje, kaip veidrodyje, atsispindi žmogaus sveikata. Iš tikrųjų, kaip įrodė žinomų Danijos ir JK mokslininkų tyrimai, išorinis žmogaus amžius padeda nustatyti jo gyvenimo trukmę. Tai yra tiesiogiai susijusi su koreliacija tarp telomero ilgio, kuris yra biomolekulinis žymeklis, ir išorinio amžiaus. Gerontologai, visame pasaulyje dar vadinami senėjimo ekspertais, tvirtina, kad drastišką išvaizdos pasikeitimą lemiančius mechanizmus reikia atidžiai ištirti. Tai padeda sukurti naujausius atjauninimo būdus. Tačiau šiandien tokiems tyrimams skiriama per mažai laiko ir išteklių.
Visai neseniai didelio masto tyrimą atliko grupė Kinijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos mokslininkų, kurie yra didžiausių mokslo institucijų darbuotojai. Jo tikslas buvo rasti viso genomo asociacijas, kurios sietų išorinį amžių su genais. Visų pirma tai buvo susiję su veido raukšlių sunkumu. Norėdami tai padaryti, JK buvo kruopščiai ištirti maždaug 2000 pagyvenusių žmonių genomai. Tiriamieji buvo Roterdamo tyrimo dalyviai, kurie atliekami siekiant išsiaiškinti veiksnius, sukeliančius tam tikrus vyresnio amžiaus žmonių sutrikimus. Buvo išbandyti maždaug 8 milijonai vieno nukleotido polimorfizmų arba tiesiog SNP, siekiant nustatyti, ar yra su amžiumi susijęs ryšys.
Pjūvis atsiranda keičiant nukleotidus DNR segmentuose arba tiesiogiai geno. Kitaip tariant, tai yra mutacija, kuri sukuria alelį arba geno variantą. Aleliai vienas nuo kito skiriasi keliais gabalais. Pastarieji niekam ypatingo poveikio neturi, nes negali paveikti svarbiausių DNR sekcijų. Šiuo atveju mutacija gali būti naudinga arba žalinga, o tai galioja ir greitinant ar sulėtinant veido odos senėjimą. Todėl kyla klausimas, kaip rasti konkrečią mutaciją. Norint rasti reikiamą asociaciją genome, reikėjo suskirstyti tiriamuosius į grupes, kad būtų nustatyti atskiri nukleotidai, atitinkantys konkrečias grupes. Šios grupės susiformavo priklausomai nuo dalyvių veidų odos būklės.
Vienas ar daugiau dažniausiai pasitaikančių šnipų turi būti gene, atsakingame už išorinį amžių. Specialistai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 2693 žmonės, siekdami rasti šnipų, kurie lėmė veido odos senėjimą, veido formos ir odos spalvos pokyčius bei raukšlių buvimą. Nepaisant to, kad mokslininkams nepavyko nustatyti aiškios sąsajos su raukšlėmis ir amžiumi, buvo nustatyta, kad šešioliktoje chromosomoje esančiame MC1R galima rasti vieno nukleotido pakaitalų. Bet jei atsižvelgsime į lytį ir amžių, tai yra ryšys tarp šio geno alelių. Visi žmonės turi dvigubą chromosomų rinkinį, todėl kiekvieno geno yra dvi kopijos. Kitaip tariant, su normaliu ir mutantu MC1R žmogus atrodys metais vyresnis, o su dviem mutantiniais genais – 2 metais. Verta paminėti, kad genas, kuris laikomas mutavusiu, yra alelis, kuris negali gaminti normalaus baltymo.
Norėdami patikrinti savo rezultatus, mokslininkai panaudojo informaciją apie 600 pagyvenusių Danijos gyventojų, gautą iš eksperimento, kurio tikslas buvo įvertinti raukšles ir išorinį amžių iš nuotraukos, rezultatus. Tuo pačiu metu mokslininkai buvo iš anksto informuoti apie tiriamųjų amžių. Dėl to buvo galima užmegzti ryšį su spygliais, esančiais kuo arčiau MC1R arba tiesiai jo viduje. Tai nesustabdė tyrėjų ir jie nusprendė atlikti kitą eksperimentą, kuriame dalyvavo 1173 europiečiai. Tuo pačiu metu 99% tiriamųjų buvo moterys. Kaip ir anksčiau, amžius buvo susijęs su MC1R.
Kyla klausimas: kas tokio nuostabaus dėl MC1R geno? Ne kartą buvo įrodyta, kad jis gali užkoduoti 1 tipo melanokortino receptorius, kurie dalyvauja tam tikrose signalizacijos reakcijose. Dėl to susidaro eumelaninas, kuris yra tamsus pigmentas. Ankstesni tyrimai patvirtino, kad 80% žmonių, turinčių šviesią odą arba raudonus plaukus, turi mutavusį MC1R. Sukių buvimas jame turi įtakos amžiaus dėmių atsiradimui. Taip pat paaiškėjo, kad odos spalva tam tikru mastu gali turėti įtakos santykiams tarp amžiaus ir alelių. Šis ryšys ryškiausias tiems, kurių oda yra blyški. Mažiausias ryšys buvo pastebėtas žmonėms, kurių oda buvo alyvuogių.
Verta paminėti, kad MC1R turi įtakos amžiaus išvaizdai, nepaisant amžiaus dėmių. Tai parodė, kad asociacija gali atsirasti dėl kitų veido bruožų. Saulė taip pat gali būti lemiamas veiksnys, nes dėl mutavusių alelių susidaro raudoni ir geltoni pigmentai, kurie negali apsaugoti odos nuo ultravioletinių spindulių. Nepaisant to, asociacijos stiprumu nekyla abejonių. Daugumos tyrinėtojų teigimu, MC1R geba sąveikauti su kitais genais, kurie dalyvauja oksidaciniuose ir uždegiminiuose procesuose. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant atskleisti molekulinius ir biocheminius mechanizmus, lemiančius odos senėjimą.