Turinys
Pastaruoju metu vyrauja tendencija – esant dideliam arbatų pasirinkimui, dauguma žmonių renkasi kavą. Nors žalioji arbata populiarėja tarp sveikai besirūpinančių žmonių, ji vartojama ne taip dažnai, kaip kava ir kavos gėrimai.
Arbata, kava ir kofeinas
Tiek arbatoje, tiek kavoje yra kofeino, tačiau kavoje kofeino paprastai būna 2–3 kartus daugiau. Kofeino vartojimas turi tam tikrą neigiamą fiziologinį poveikį. Neigiamas kofeino poveikis yra padidėjęs nerimas, panika, sunku užmigti, blogas virškinimas, galvos skausmai. Tai savo ruožtu gali būti vėžio ir didelių širdies problemų katalizatorius ir „paskutinis lašas“. Jei nerimaujate dėl neigiamo kofeino poveikio, tuomet išeitis jums yra žolelių arbata ar kava be kofeino.
Kenkia kava
Kai kurie tyrimai parodė, kad žmonės, geriantys kavą, žymiai padidina cholesterolio kiekį kraujyje, o tai padidina riziką susirgti koronarine širdies liga. Kaip paaiškėjo, kavoje esantis kofeinas nėra atsakingas už cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimą. Taip yra dėl to, kad kavoje yra dviejų natūralių cheminių medžiagų, vadinamų „diterpeno junginiais“ – kafestoliu ir kaveoliu, kurie žymiai padidina MTL cholesterolio (vadinamojo „blogojo cholesterolio“) kiekį.
Penki puodeliai kavos per dieną gali padidinti cholesterolio kiekį net 5-10%. Jei kava vartojama su cukrumi ir grietinėle, tai dar labiau padidina lipidų kiekį kraujyje. Mokslininkai įrodė, kad reguliariai per dieną išgeriant 5 ir daugiau puodelių nefiltruotos kavos su grietinėle ir cukrumi lengvai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų bei infarkto rizika 30–50%.
O kaip su filtruota kava (buitiniais kavos virimo aparatais)? Praleidimas per popierinį filtrą pašalina didžiąją dalį diterpeno junginių, todėl filtruota kava turi mažiau įtakos didinant MTL lygį. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad tokios kavos vartojimas padidina homocisteino kiekį. Kai jis kaupiasi kūne, jis puola vidines arterijų sienas, sukurdamas ašaras, kurias kūnas bando išgydyti. Tada kalcis ir cholesterolis siunčiami į pažeidimą, suformuojant aterosklerozinę plokštelę, kuri susiaurėja, o kartais ir visiškai užkemša kraujagyslės spindį. Dėl to dažniausiai plyšta trombas arba kraujagyslė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, tokiomis kaip insultas, miokardo infarktas, plaučių embolija ir net mirtis.
Naujausi tyrimai parodė, kad padidėjęs homocisteino kiekis padvigubina Alzheimerio ligos riziką.
Arbatos nauda
Daugėja mokslinių įrodymų, kad reguliarus arbatos vartojimas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir netgi padėti sumažinti bendrą vėžio riziką. Juodojoje ir žaliojoje arbatoje yra daug naudingų natūralių cheminių medžiagų, vadinamų flavonoidais. Žmogaus organizme flavonoidai padidina medžiagų apykaitos fermentų aktyvumą. Kai kurie flavonoidai turi antimikrobinį ir antibakterinį poveikį. Flavonoidai gali sumažinti cholesterolio dalelių oksidaciją ir (arba) sumažinti trombocitų (ląstelių, kurios atlieka svarbų vaidmenį gydant ir atkuriant pažeistus audinius) polinkį likti ant arterijų sienelių. Tai rodo, kad juodoji arbata gali sumažinti arterijų užsikimšimo ir (arba) širdies priepuolio riziką. Velso mokslininkai ištyrė daugiau nei 70 pagyvenusių pacientų ir nustatė, kad tie, kurie gėrė arbatą, dažnai turėjo mažiau aterosklerozinių pažeidimų aortoje. Neseniai penkerius metus trukęs Roterdamo mokslininkų tyrimas parodė 2% mažesnę širdies priepuolio riziką žmonėms, kurie gėrė 3–XNUMX puodelius juodosios arbatos per dieną. Tyrime padaryta išvada, kad padidėjęs arbatos ir flavonoidų vartojimas gali prisidėti prie pirminės koronarinės širdies ligos prevencijos.
Arbatos maišeliai
Mieli skaitytojai, šiame straipsnyje kalbame tik apie geros kokybės birių lapų arbatą! Kadangi arbatos maišeliai kelia daug klausimų ir skundų.
Nesąžiningi gamintojai vietoj sutrintos kokybiškos arbatos gali dėti arbatos dulkes arba apskritai arbatos gamybos atliekas. Todėl į puodelį su maišeliu pilamas verdantis vanduo taip greitai įgauna spalvą. Dažai dažnai dedami į arbatos maišelius.
Kaip atpažinti arbatą su dažais? Užtenka į jį įmesti citriną. Jei arbata netapo šviesesnė, vadinasi, joje yra dažiklių.
Niekada negerkite vaisių ir gėlių arbatos maišelių – jie yra 100% nuodai. Juose yra didžiulis kiekis dažiklių ir skonių.
Kaulai ir sąnariai pirmiausia kenčia nuo arbatos maišelių naudojimo.
Jokiu būdu negerkite pernakvotos arbatos – ji virsta nuodais. Po 30 minučių šviežiai užplikyta arbata ne tik netenka visų naudingų medžiagų, bet jos vartojimas sukelia ir nervinius sutrikimus, problemų su dantimis ir skrandžiu. Imunitetas mažėja, skrandžio rūgštingumas didėja, o tai dažniausiai provokuoja gastritą ir pepsinę opą.
Kaip patikrinti arbatos kokybę
Jei po užplikymo maišelis lieka skaidrus, o ant jo nėra geltonų dryžių, tada gamintojas naudojo brangų popierių, todėl prastos kokybės arbatos dėti į jį nėra prasmės. Jei po suvirinimo popierius pagelsta ir ant jo atsiranda dėmių, vadinasi, jis nekokybiškas ir pigus. Atitinkamai, panašios kokybės arbata.
Išvada
Reguliarus kavos vartojimas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų bei Alzheimerio ligos riziką. Tačiau kaltas ne tiek kofeinas, kiek kavos pupelėse randamos natūralios cheminės medžiagos. Skirtingai nuo kavos, juodoji arba žalioji arbata sumažina širdies ligų riziką ir taip pat gali sumažinti bent kai kurių vėžio rūšių riziką. Todėl arbata yra sveikesnis pasirinkimas. Geriausias variantas yra žolelių arbata. Jį galite nusipirkti bet kuriame netoliese esančiame turguje iš žmonių, kurie tai daro daugelį metų.
Būk sveikas!