Jausdami įkvėpimą, galime dirbti valandų valandas nesustodami. Jei darbas nevyksta, tada ir tada blaškomės ir susitariame dėl atokvėpio. Abu variantai yra neveiksmingi. Esame produktyviausi, kai pertraukas planuojame iš anksto, o ne darome jas spontaniškai. Apie tai – rašytojas Oliveris Burkemanas.
Mano nuolatiniai skaitytojai jau spėja, kad dabar pabalnosiu savo mėgstamą pačiūžą: nenuilstamai raginu visus planuoti savo gyvenimą. Mano nuomone, toks požiūris pasiteisina beveik visada. Tačiau spontaniškumas, už kurį kai kurie taip aistringai pasisako, yra aiškiai pervertintas. Man atrodo, kad tų, kurie siekia būti „tikrai spontanišku žmogumi“, geriausia vengti. Akivaizdu, kad jie sunaikins viską, ką kartu suplanavote.
To reikalauju, nors dabartiniame mano gyvenime yra virtuoziškiausias planų griovėjas — šešių mėnesių kūdikis. Juk plano esmė visai ne fanatiškai jo laikytis. Tai reikalinga tam, kad atlikę vieną dalyką nepasiklystumėte mintyse, ką daryti toliau.
Planavimo nauda ypač akivaizdi, kai įvyksta nenuspėjami įvykiai ir reikalauja jūsų dėmesio. Kai audra nurims, tikriausiai būsite per daug sutrikę, kad išmintingai pasirinktumėte kitą veiksmų kryptį. Ir čia jūsų planas pravers. Prisimenate skambų lotynišką posakį carpe diem – „gyvenk akimirka“? Pakeisčiau jį carpe horarium – „gyvenk pagal tvarkaraštį“.
Mano teiginį įrodo neseniai Kolumbijos verslo mokykloje atliktas tyrimas. Dviejų grupių dalyvių buvo paprašyta per tam tikrą laiką atlikti dvi kūrybines užduotis. Pirmojoje grupėje dalyviai galėjo pereiti nuo vienos užduoties prie kitos kada panorėję, antrojoje – griežtai nustatytais intervalais. Dėl to antroji grupė visais atžvilgiais pasirodė geriau.
Kaip tai galima paaiškinti? Pasak autorių, štai kas. Mums visiems gali būti sunku pagauti momentą, kai mūsų protinėje veikloje įvyksta kognityvinė fiksacija, tai yra, prarandame gebėjimą mąstyti už langelio ribų ir išsukame iš vėžių. Dažniausiai tai pastebime ne iš karto.
Kai dirbate su kūrybiškumu reikalaujančias užduotis, sąmoningas pertraukų planavimas padės išlaikyti jūsų akis šviežias.
„Dalyvės, kurios nesilaikė perėjimo nuo vienos užduoties prie kitos grafiko, dažniau kartojosi, jų „naujos“ idėjos buvo labai panašios į tai, ką jie sugalvojo pradžioje“, – pažymi tyrimo autoriai. Atsinešti: jei nedarote pertraukos nuo darbo, nes jaučiatės priblokšti, atminkite, kad jausmas gali būti klaidingas.
Atkreipkite dėmesį, kad šiame eksperimente pertrauka reiškė ne darbo sustabdymą, o perėjimą prie kitos užduoties. Tai reiškia, kad veiklos pakeitimas atrodo toks pat veiksmingas kaip poilsis - svarbiausia, kad viskas vyktų pagal grafiką.
Kokias praktines išvadas iš to galima padaryti? Kai dirbate su kūrybiškumo reikalaujančias užduotis, sąmoningas pertraukų planavimas padės išlaikyti naują požiūrį. Geriausia pertraukėles rengti reguliariais intervalais.
Kad būtumėte saugūs, galite nustatyti laikmatį. Išgirdę signalą, nedelsdami pereikite prie kito verslo: peržiūrėkite paskyras, patikrinkite pašto dėžutę, išvalykite darbalaukį. Tada grįžk į darbą. Ir nepraleiskite pietų. Be reguliarių pertraukų pradėsite slysti. Patikrinkite patys – ar tokiu režimu pavyks sugalvoti ką nors kokybiškai naujo?
Svarbiausia – atsikratyti kaltės jausmo dėl darbo pertraukimo. Ypač kai jautiesi užstrigęs ir negali judėti į priekį. Šioje situacijoje iš tikrųjų geriausia padaryti pertrauką.
Šiuos tyrimus galima interpretuoti dar plačiau. Būnant situacijos viduje sunku adekvačiai įvertinti savo būklę ir priimti pagrįstus sprendimus. Kai supykstame dėl nedidelės problemos, pavyzdžiui, kas nors bando kažkur praleisti eilutę, nesuvokiame, kad mūsų reakcija yra neproporcinga tam, kas atsitiko.
Kai jaučiamės vieniši, dažnai dar labiau pasitraukiame į save, kai turėtume judėti priešinga kryptimi. Kai mums trūksta motyvacijos, nematome, kad geriausias būdas ją gauti – ne atidėlioti, o pagaliau padaryti tai, ko vengiame. Pavyzdžiai tęsiasi.
Paslaptis – ne aklai paklusti savo akimirkoms mintims ir jausmams, o išmokti juos numatyti. Čia atsiranda planavimas – jis verčia mus daryti tai, ką turime daryti, nesvarbu, ar norime to dabar, ar ne. Ir vien dėl šios priežasties laikytis grafiko yra gera idėja.